Sociologai ir politologai sako, kad lietuviai balsuoja ne už, bet prieš kurią nors politinę jėgą: prieš esančią valdžią, prieš “elitą”, “sistemą”. Jei taip, tai galime džiaugtis - šiuose pirmalaikiuose prezidento rinkimuose bus galima balsuoti ir prieš elitą (vadinasi, už Rolandą Paksą), ir prieš Paksą, ir prieš tuos du pirmuosius (kurie aršiai nusistatę prieš Paksą arba už Paksą). Pagaliau lietuviai sulaukė demokratijos ir pasirinkimo - balsuojant prieš.
Balsavimas “prieš”
Pirmieji demokratiniai rinkimai Sąjūdžio epochoje buvo pažymėti balsavimu prieš komunistus. Nežinia, ar tas pirmas kartas buvo toks saldus, bet balsavimo prieš tradicija išliko.
1992 metais su džiaugsmu buvo nušluotas Sąjūdis ir atvertas kelias ekskomunistams. Vėliau, 1996 metais, lygiai taip pat džiaugsmingai buvo išrinkti konservatoriai su Vytautu Landsbergiu priešakyje.
Politologai pradėjo kalbėti apie “švytuoklės principą”. Gal jis ir veiktų iki šiol, tačiau pasikeitė politinė rinka - atsirado naujos partijos, kurios pradėjo surinkti daug balsų. Taip 2000 metais daugiausia balsų surinko socialdemokratai ir nauja socialliberalų partija. R. Paksas į prezidento postą atėjo remiamas taip pat naujos partijos - liberaldemokratų. Tačiau tai nepakeitė balsavimo prieš principo.
R. Pakso rinkimų kampanija buvo grįsta balsavimu prieš - prieš elitą, sistemą. Jis net V. Landsbergio paramą Valdui Adamkui sugebėjo paversti sau naudinga. Jei nemyli Landsbergio (o tokių yra daug), balsuok už Paksą, skelbė jo reklaminiai klipai.
Tačiau šie rinkimai bus kur kas įdomesni, nes pasirinkimas, kodėl balsuoti prieš, bus daug didesnis.
“Nenori Pakso, eik balsuoti”
Mirtinas šių rinkimų šūkis galėtų būti toks: “Nenori Pakso, eik į rinkimus”. Manau, kad daugelis Lietuvos rinkėjų tikrai eis balsuoti nenorėdami, kad Lietuvos valstybėje pasikartotų panašūs dalykai. Tai rodo ir sociologinės apklausos - daugiau nei pusė Lietuvos žmonių neigiamai vertina R. Pakso veiklą.
Be to, žmonės per šį skandalą pavargo, jie nori ramybės, o su Paksu ramybės nebus. Tai jie žino, todėl jie geriau rinksis bet kurį kitą kandidatą, bet ne Paksą. Beje, paradoksas, bet šiuo požiūriu Pakso dalyvavimas šiuose rinkimuose prisideda prie demokratijos. Jis paskatins daugelį žmonių, kurie niekuomet nebalsavo, atlikti savo pilietinę pareigą - balsuoti.
Kiek galima spėti, šis leitmotyvas gali tapti V. Adamkaus rinkimų kampanijos ašimi. Jis jau ne sykį griežtai pasisakė prieš Paksą. Be to, nori nenori, žmonės lygina ramų Adamkaus prezidentavimą su aistringu ir skandalų nusėtu Pakso laikotarpiu.
Yra dar vienas aspektas - žmonės mano, kad Adamkus neteisingai prarado prezidento postą, jis yra “nuskriaustas”. O nuskriaustus lietuviai myli. Beje, šiuo skriaudos motyvu tikriausiai galima paaiškinti, kodėl Adamkus išlieka populiariausias politikas - taip žmonės bando jam atsilyginti už pralaimėtus rinkimus.
Taigi labai tikėtina, kad aršiausi Rolando Pakso nemėgėjai balsuos už Valdą Adamkų.
“Nenori elito, balsuok už Paksą!”
Tačiau kova nebus tokia paprasta. R. Paksas turi savo gelžbetoninius 25-30 procentus rinkėjų. Jie nusivylę, tiki, kad prieš Paksą buvo surengtas sąmokslas. Jų jau nebereikia įtikinėti balsuoti už Paksą. Manau, kad nušalintojo prezidento rinkimų kampanija bus orientuota į likusius 70-75 procentus. Labai svarbu juos įtikinti, kad visi politikai susitepę, todėl visai neverta eiti į rinkimus. O jei jau eini, tai nebalsuok nė už vieną.
Beje, dar vienas aspektas - dabar kiekviena partija kelia savo kandidatus, - kai kurios net po du, - o žmonės piktinasi tokiais jų žaidimais. Politikai dar sykį “išdūrė” liaudį. Išdūrimas yra dvigubas, nes partijos daug kalbėjusio apie realias mūsų visuomenės problemas, kuriomis pasinaudojo R. Paksas, o dabar tas problemas užmiršo. Ir tai tik į naudą Paksui, kuris šį kozirį puikiai gali išnaudoti savo rinkiminėje kovoje sakydamas: “Štai pasižiūrėkite, kaip elitas skuba prie valdžios”.
Taip pat tikėtina, kad Paksas ir toliau bandys įtvirtinti savęs kaip “aukos” įvaizdį, kuris kels žmonių gailestį. Be to, politinės rietenos, iškelti skandalai į viešumą bus tik į naudą nušalintajam prezidentui - jam beliks tik rodyti pirštu ir kartoti: “Ar aš nesakiau, kad visi vienodi”.
Ir Paksui gali pasisekti. Jam tereikia pakartoti tai, ką padarė per praeitus rinkimus. Juk už jį irgi balsavo tik ketvirtis balso teisę turinčių asmenų. Kadangi mažai rinkėjų atėjo balsuoti, jų užteko įtikinamai pergalei.
“Nenori susiskaldymo - balsuok už Juršėną”
Česlovas Juršėnas gali tapti alternatyva tiems, kurie pasaulį mato kaip paksininkų ir antipaksininkų kovą.
Č. Juršėnas, atrodo, savo rinkimų kampaniją suręs ant tautos taikintojo įvaizdžio. Paskaičiuota paprastai - Lietuva skilo į paksininkus ir antipaksininkus. O Juršėnas per visą šį skandalą laikėsi dviprasmiškai. Todėl ir manoma, kad jis galėtų įtikti ir paksininkams, ir antipaksininkams.
Yra dar vienas aspektas, jei rinkimų kovoje smarkiai įsipliektų paksininkų ir antipaksininkų kova, tuomet Juršėnas būtų ramybės oazė, kurios ištroškę rinkėjai. Beje, tautos vienytojo, taikytojo įvaizdis buvo būdingas Adamkui. Dabar tai iš jo bando paveržti Juršėnas.
Be to, Č. Juršėnas iš paksininkų gali sulaukti paramos antrajame ture. Juk jei į antrąjį turą išeis jis ir Adamkus, tai negi įsivaizduojame, kad Pakso šalininkai balsuos už Adamkų? Greičiau jie viską padarys, kad Adamkus nelaimėtų, t.y. balsuos už Juršėną.
Žinia, balsavimas prieš yra labai patrauklus - jis uždega aistras, suaktyvina rinkėjus. Tačiau tai nieko pozityvaus nepasiūlo. Ir mūsų visos visuomenės pralaimėjimas būtų, jei visi kandidatai siūlytų balsuoti tik prieš, jei nebūtų pozityvių siūlymų, idėjų, Lietuvos vizijų. Jei viso to nebus šioje rinkimų kovoje, galime sakyti, kad politikai iš valstybę ištikusios krizės nepasimokė, nes siūlymas balsuoti prieš nekuria ateities. Tai parodė Rolando Pakso rinkiminė kampanija ir jo likimas.
ELTA nuotrauka
