Pastarieji įvykiai rodo, kad Vyriausybė braška: Viktoras Uspaskichas pešasi su Algirdu Butkevičiumi, Kazimira Prunskienė viešai teigia negalinti dirbti su buvusiais KGB rezervistais. Tačiau kaip ji pamiršo savo bendražygį Alfredą Pekeliūną, kuris liūdnai pagarsėjo ne tik neaiškiomis sąsajomis su KGB praeityje, bet ir dabarties žygiais į Alpių viršukalnes. Apie jo užsienio politikos išmanymą nebekalbėsiu.
Koalicijos partneriai ne tik tarpusavy apsižodžiuoja. Reikalui esant, imamasi veiksmų. Balsavimas Seime dėl Rasos Budbergytės skyrimo į valstybės kontrolieriaus postą puikiai parodo - jei koalicijos partneriai nesutars tarpusavyje, viešai aiškinsis santykius, tai labai gali būti, kad Seime bus priimti visiškai netikėti sprendimai.
Taigi iškyla visiškai pagrįstas klausimas - ar bent jau iki Velykų išsilaikys ši Vyriausybė? Aišku, Artūras Paulauskas ir Algirdas Brazauskas neigia bet kokią krizę, nors ir pripažįsta, kad koalicija nemoka susitarti. Toks jau jų darbas - jei jie viešai pripažintų esamus rimtus nesutarimus, tai jau būtų ne Vyriausybės braškėjimas, o jau byrėjimas.
Tad kas trukdo šiai Vyriausybei dirbti?
Pirmiausia vidinė konkurencija, kuria siekiama įtvirtinti save ir susilpninti partnerius.
Naujų narių savo pareigų ir atsakomybės nesupratimas, didžiulė arogancija, manymas, kad patekę į valdžią gali daryti ką nori, įduoda puikius ginklus. Todėl atostogos užsienyje, nusikalbėjimai, užsienio politikos perliukai ne tik trauks žurnalistų, bet ir koalicijos partnerių dėmesį. Juk tai tampa puikiu įrankiu, siekiant sumažinti vieno ar kito ministro įtaką.
Be to, praeities istorijos - KGB šešėliai, ryšiai su skandalingomis įmonėmis - taip pat tampa stipriu ginklu koalicijos partnerių rankose.
Dar vienas aspektas: šioje Vyriausybėje beveik kiekvienas koalicijos parneris turi po savo nuosavą ministrą pirmininką.
Štai Kazimira Prunskienė dar prieš patvirtinant Vyriausybę teigė, kad ji į savo veiklą žiūrės plačiau, neapsiribos tik žemės ūkio problemomis. Ką tai reiškia - ar tas platesnis požiūris nedubliuoja ministro pirmininko veiklos?
Viktoras Uspaskichas net neslėpė ambicijų norėjęs būti premjeru, ir nuoskaudos, kad jis, daugiausiai laimėjusios partijos vedlys, turi tenkintis tik ūkio ministro postu. Todėl visai nenuostabu, kad kai jį užsipuola socdemas, finansų ministras Butkevičius, po kelių dienų Darbo frakcija Seime paprašo slapto balsavimo ir netikėtai Budbergytė gauna Seimo palaikymą. Tuo įkandama Brazauskui, kuris į valstybės kontrolieriaus postą norėjo prastumti savąjį Juozą Bernatonį.
Tačiau savaime suprantama, kad vien tik dėl ambicijų Vyriausybės retai žlunga. Už šio spektaklio, kurį visi matome, slepiasi daug sudėtingesnis ir svarbesnis žaidimas, kuris susijęs su finansiniais srautais. Ar bus susigrąžinta “Mažeikių nafta” ir kam paskui ji bus parduota? Pirksime elektrą iš rusų ar užkursime Elektrėnų elektrinę, kuri, beje, bus kūrenama dujomis, perkamomis iš bendrovės “Gazprom”? Jei statysime Ignalinos atominę elektrinę - kas visam procesui diriguos? Ir pagaliau neužmirškime Europos Sąjungos pinigų, dėl kurių jau įsipliekė ginčas.
Tai rimti išbandymai Vyriausybei. Atrodytų, kad ji greitai turėtų subyrėti. Juk tiek yra priežasčių. Tačiau yra vienas svarbus “bet” - ar ši Vyriausybė turi realią alternatyvą.
Konservatoriai su liberlacentristais neis į koalicijas, jei ten bus Darbo partija (bent taip jie aiškiai deklaravo po rinkimų).
Su liberaldemokratais nesikalbės nė viena partija, nes tokią sąjungą sunku būtų paaiškinti tiek žurnalistams, tiek rinkėjams.
Tad belieka “vaivorykštės” Vyriausybės idėja. Tačiau labai abejotina, ar konservatoriai norės įeiti į tokią Vyriausybę: dėtis su tais, kuriuos neseniai taip kritikavai, būtų nelabai politiškai toliaregiška. Aišku, jie mielai paremtų mažumos Vyriausybę. Tačiau tai reiškia, kad atsakomybės jie nelabai neprisiima, o be jų pritarimo svarbiausi klausimai vis tiek nebūtų sprendžiami. Tikrai nežinia, ar socialdemokratai to norėtų.
Tad “vaivorykštės” Vyriausybė nelabai patrauklus projektas dabartinei valdančiajai daugumai. Todėl tai gali būti vienas iš svarbiausių veiksnių, kuris padės išsilaikyti šiai Vyriausybei.
