„Savo akimis mačiau, kaip naujoji V. Jonaičio žmona Kristina Oleinik gerą pusdienį mėgino patekti į savo namus, tačiau jos niekas neįleido. Ir tik vėliau duris pravėrė visiškai girtas V. Jonaitis“, – tokiais žodžiais „Akistatos“ žurnalistus pasitiko savo pavardės nenorėjusi skelbti kaimynė.
Ar gali būti, kad praėjus vos mėnesiui po vestuvių, meilę vienas kitam viešai demonstravusių jaunavedžių jausmai atvėso? Jei taip, tai kodėl?
K. Oleinik anksčiau žurnalistams pasakojo, kad V. Jonaitis – geras, supratingas, nuoširdus. O kalbos, neva jis nevengia stikliuko, o išgėręs tampa agresyvus, esančios iš piršto laužtos.
Panašiai apie naująją sutuoktinę kalbėjo ir pats V.Jonaitis – esą ji gera, švelni, labai mylinti jį ir vaikus.
„Atrodo, kad V. Jonaitis visų savo moterų gyvenimus paverčia pragaru. Visos vėliau ar anksčiau jį palieka. Tik Alma kentėjo ilgiausiai. Mes jos neteisiname dėl to, ką ji padarė, gink Dieve, bet gal prie šios tragedijos prisidėjo ir V. Jonaitis – nebeištvėrusi tokio gyvenimo moteris pakėlė ranką prieš tikrus savo vaikus?“ – savo mintimis dalinosi kita V. Jonaičio kaimynė.
Mušė naująją žmoną?
Žinia, kad naujoji V. Jonaičio žmona K. Oleinik pabėgo ar net buvo išvaryta, Petrališkės kaimą apskriejo žaibo greičiu.
Netruko apie tai sužinoti ir žurnalistai bei vietos valdžia.
Atvykę į V. Jonaičio namus, jį radome kieme, kaip tik prie Vaiko teisių apsaugos skyriaus automobilio.
Vyriausiasis specialistas Alfonsas Penikas buvo ką tik baigęs patikrinimą.
„Atvažiavome vos sužinoję, kad naujoji V. Jonaičio žmona išvaryta, gal net sumušta. Jos namie iš tiesų neradome, bet V. Jonaitis mus tikina, kad ji išvažiavusi pas mamą taisyti sušlubavusios sveikatos“, – apie skubaus apsilankymo rezultatus mus informavo A. Penikas. „Padėtis nei gera, nei bloga“, – paslaptingai į „Akistatos“ žurnalistų klausimą, ar vaikai jaučiasi gerai, atsakė jis.
Kai Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas išriedėjo iš kiemo, V. Jonaitis mus pakvietė vidun. Vos įžengus pro duris, tapo aišku – šiuose namuose moteriškos rankos tikrai trūksta.
V. Jonaitis įsitaiso ant sofos svetainėje ir sako esąs pasiruošęs atsakyti į visus žurnalistų klausimus.
„Ką jūs, nejuokinkit, mes visai nesusipykom. Ji išvažiavo pas tėvus, nes jai staiga „sustreikavo“ širdis. Ten daktarai arčiau“, – kalbėdamas apie tai, kur pradingo žmona, V. Jonaitis mėgino atrodyti nuoširdus, tačiau iki galo juo patikėti neleido nuo vakarykščių išgertuvių ar net „daugiadienių“ blizgančios akys ir iš burnos sklindantis alkoholio kvapas.
„Niekada jos nemušiau ir nevariau, baikit čia nesąmones klausinėt“, – toliau piktinosi V. Jonaitis.
Kol kalbėjomės, V. Jonaitis bandė susisiekti su žmona mobiliuoju telefonu, kad ji pati patvirtintų jo žodžius. Tačiau K. Oleinik su žurnalistais pasikalbėti taip ir nesutiko.
Išėjo su visa manta
„Tą dieną, vasario 13-ąją, pamačiau, kad kaimyno kieme kažkoks sujudimas. Šiaip nesidomiu V. Jonaičio gyvenimu, bet negalėjau nematyti, kas ten vyksta“, – taip apie Jonaičių kieme vykusią šeimos dramą pradėjo pasakoti kaimynė.
Moteris prašė neskelbti jos pavardės: „Jūs išvažiuosit, o mums reikės gyventi toliau. Mes Jonaičio bijome, jis – agresyvus žmogus ir kai kuriems jau grasino padegti ar nužudyti“.
Iš šios kaimynės namų V. Jonaičio kiemas – kaip ant delno.
Šv. Valentino dienos išvakarėse moteris sako pamačiusi, kad į užrakintus namus niekaip negali įeiti K. Oleinik. Ji skambino į duris, daužė jas. Aplink sukinėjosi V. Jonaičio dvynukai. Šalia stovėjo vyriausioji dukra Vaida ir nepažįstama moteris, greičiausiai K. Oleinik mama.
Galiausiai, tik paskambinus mobiliuoju telefonu, V. Jonaitis pravėrė duris.
„Iššlitiniavo jis visas girtas į lauką, vos ant kojų bepastovėjo. Tuo metu ta vargšė moteriškė puolė vidun ir vieną po kito išsivilko net šešis didžiulius krepšius. Sukrovė visus į automobilį ir išvažiavo“, – pasibaisėjimo neslėpė V. Jonaičio kaimynė, – Po dviejų dienų ji buvo grįžusi. Įbėgo į vidų kažko pasiimti, po to sėdo prie vairo ir jau rengėsi važiuoti. Tačiau V. Jonaitis išėjo iš namo su ja pasikalbėti, bet tik kelis žodžius pasakyti spėjo – moteris išvažiavo iš kiemo“.
Nors V. Jonaitis žurnalistus tikino, kad nieko panašaus niekada nebuvo, kaimynės pasakojimą patvirtino ir kiti kaimynai.
„Iš to kiemo jau seniai sklinda triukšmas – tai durys trankomos, tai riksmai girdisi“, – sakė Petrališkės kaime sutikti žmonės.
Nesantaikos šaltinis – alkoholis
V. Jonaitis su iš Panevėžio rajono kilusia K. Oleinik aukso žiedus sumainė sausio 9-ąją Kelmėje.
Apie sutuoktuves nežinojo niekas, net artimiausi V. Jonaičio kaimynai – sužadėtinę jis kruopščiai slėpė nuo svetimų akių. Ir tik vėliau žurnalistams prisipažino: „Susipažinome prieš metus, slapta susitikinėjome, nenorėjome, kad kas nors sužinotų ir apkartintų mūsų laimę.“
Tuomet, iškart po vestuvių, V. Jonaičio akys spindėjo laime ir meile naujajai žmonai. K. Oleinik taip pat gyrė savo vyrą – girdi, jis tikrai ne toks, kokį jį vaizduoja kai kurie pažįstami, o ištiesų esąs labai geras, supratingas ir švelnus.
Tada atrodė, kad į tragedija paženklintus Jonaičių namus pagaliau grįžo laimė ir džiaugsmas. Tačiau atrodo, kad medaus mėnuo baigėsi nepraėjus nė mėnesiui.
„Jis po kelis kartus per dieną laksto į kaimo parduotuvę degtinės. Kartais perka ir alų. Va, tik ką jį mačiau parduotuvėje. Vieną „bambalį“ nusipirko ir namo nuėjo“, – tvirtino kaime sutiktas vyras.
Petrališkės parduotuvės darbuotojos „Akistatos“ žurnalistams patvirtino kaime išgirstas kalbas, kad neva laimingai vedęs V. Jonaitis kaip gėrė, taip ir geria. Parduotuvės vedėja Jadvyga Miknienė, paklausta, ar V. Jonaitis vėl pradėjo gerti, tik nusijuokė atsakydama: „O kada gi jis buvo baigęs?“
Petrališkės kaime kalbama, kad net šešiolika metų už savo vyrą jaunesnė K. Oleinik išvažiavo pas tėvus nebeištvėrusi nuolatinių V. Jonaičio girtavimų ir priekabių.
„Šita labai jau greit palūžo. Alma kentėjo ilgiau. Viena visus darbus nudirbdavo. Vis ją matydavai – tai šieną neša, tai gyvulius šeria, tai daržus ravi, nuo ryto iki vakaro – bėgte. O Jonaitis tuo metu girtas po kiemą šlitinėdavo. Aš per visą savo gyvenimą nesu mačiusi didesnio tinginio“, – atviravo V. Jonaičio kaimynė.
Išlepo nuo per didelio dėmesio
„Aš jam sakiau: „Tu baik čia televizijose vaidinti! Prisišauksi bėdų“. Tai va, prisivaidino, nebesusišnekėsi su juo dabar. Žvaigždė mat atsirado!“ – pasipiktinimo V. Jonaičio elgesiu neslėpė Kražių seniūnas Vaclovas Andrulis. – Žmonos televizijoje ieško, į keliones važiuoja, filmuojasi ir fotografuojasi, interviu dalina. Kas iš to išėjo? Vieną dieną – vestuvės. Kitą dieną – skyrybos. O kenčia nuo to vaikai“. Kražių seniūnas tvirtino, kad vos sužinoję apie naujos Jonaičių šeimos dramą, iškart pas jį nuvažiavo.
V. Jonaitis – tikras galvos skausmas ir Kelmės rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams. Jie nuolat tikrina jo probleminę šeimą.
Naujoji V. Jonaičio žmona K. Oleinik Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams pasirodė esanti padori moteris, gera ir mylinti visus tris vyro vaikus – devynmečius dvynius ir aštuoniolikos jau sulaukusią Vaidą.
V. Jonaitis dar pernai teismo prašė apriboti motinystės teises iki gyvos galvos nuteistai buvusiai žmonai Almai Bružaitei. Atsakyti, kodėl jis siekia galutinai atimti vaikus iš jau ir taip jų neauginančios motinos, V. Jonaitis nesugebėjo. „Bus teismas, tada ir pakalbėsime“, – trumpai burbtelėjo vyriškis.
Petrališkės kaime kalbama, kad vietos vaiko teisių apsaugos specialistams reiktų apsvarstyti, ar vaikams saugu pas V. Jonaitį. Vieno incidento jau būta. Kelmės policijos komisariate 2008-ųjų kovo 27 dieną buvo pradėtas tyrimas dėl V. Jonaičio elgesio su vyriausiąja dukra Vaida. Mergina skundėsi, kad tėvas ją, dar nepilnametę, sumušė ir išvarė iš namų.
Pabėgo nuo altoriaus
„Stikliukas, muštynės ir tinginystė – tai trys darbai, kuriuos visą gyvenimą darė Virgis. Tik juos ir daugiau nieko“, – karčių žodžių V. Jonaičiui negailėjo tikra jo puseserė panevėžietė Fausta Liovienė. – Aš jo nebijau. Galiu pasakyti visai Lietuvai – nuo jaunystės jis gėrė, mušė mamą ir močiutę, o darbo vengė. Ir va kas iš to išėjo“.
Pirmą kartą V. Jonaitis vedė Šeduvos gyventoją Irmą (pavardė redakcijai žinoma), tačiau santuoka iširo po mėnesio. Šiandien už kito vyro ištekėjusi moteris nenori prisiminti buvusio sutuoktinio.
Išsiskyręs su Irma V. Jonaitis susirado kitą moterį, vardu Dalia. „Pora jau planavo vestuves, tačiau ir ji neištvėrė, smarkiai sumušta Virgio – nuo jo pabėgo dar prieš vestuves“, – apie giminaičio paklydimus prisimena F. Liovienė.
Už dviejų vaikų nužudymą kalėjimo bausme iki mirties nubaustos A. Bružaitės giminaitė – jos brolio žmona Jurgita Bružienė – taip pat apie V. Jonaitį nieko gero pasakyti negalėjo: „Būdavo, atvažiuojame su vyru pas Almą, tai Virgis taip ant vaikų šaukdavo, kad baisu buvo klausyti. Žiaurus žmogus jis, labai žiaurus. Ir Alma nuo jo kumščių bei riksmų kentėdavo, ir vaikai...“
Visos kalbos – bjaurus šmeižtas?
Petrališkės kaimo įžymybė V. Jonaitis turi ir gynėjų.
Šeduvoje (iš šio miestelio kilęs V. Jonaitis – ten gyveno iš pradžių su motina ir močiute, vėliau su A. Bružaite) gyvenanti garbaus amžiaus moteris Emilija Brajinskienė piktinasi esą iš piršto laužtais kaltinimais.
„Virgiukas geras žmogus ir vaikus labai myli. Aš jau sena, man mirti, o ne meluoti laikas, patikėkit. Jis buvo mūsų futbolo komandos kapitonas, rūpinosi komandos nariais, į varžybas važinėjo“, – seną vieno žurnalo numerį su V. Jonaičio komandos nuotrauka rodo Šeduvos Baba vadinama moteris.
„Kad jis geria, ar mušasi, tai čia visiška nesąmonė. Jis gyvenime rankos prieš nieką nėra pakėlęs. O kad sunku jam dabar, tai tikrai sunku – Vaida sudėtingo charakterio ir dar du vaikiukai maži“, – užuojautos V. Jonaičiui neslėpė E. Brajinskienė.
Moters nuomonę palaikė gausiu būriu į jos namus susirinkę vietiniai, tarp kurių buvo net mokyklos direktoriaus pavaduotojas.
Tačiau Šeduva nuo dabartinės V. Jonaičio gyvenamosios vietos nutolusi daugiau kaip šimtą kilometrų. Vargu ar šie tik gero V. Jonaičiui linkintys žmonės gali žinoti, kas iš tiesų vyksta už jo šeimos namų sienų.
„Neduok Dieve, toje šeimoje vėl įvyks tragedija“, – susirūpinimo neslėpė Kražių seniūnas V. Andrulis.
„Jei V. Jonaitis nenustos gerti, nelaimės ilgai laukti nereikės“, – įsitikinę ir kai kurie kaimo žmonės. Kaimynai sako dažnai matantys V. Jonaitį girtą sėdintį prie vairo. Pasak jų, tai tik laiko klausimas, kada jis ką nors užmuš.
Ir tikrai, sėdėdamas prieš žurnalistus su vakarykščių lėbavimų pėdsakais veide, V. Jonaitis didelio pasitikėjimo nekėlė. Nors visas žmonių kalbas neigė ir tvirtino, kad jo gyvenimas kaip niekad puikus.
„Va, matote, vestuvinį žiedą tebenešioju, reiškia, neišsiskyriau dar“, – juokėsi V. Jonaitis.
Tik tas juokas – pro ašaras. Nes aplink nuolat sukinėjosi prie naujosios „mamos“ jau spėję priprasti, o dabar pastebimai nuliūdę vaikai. Jų, ir taip jau nemenkai prisikentėjusių šioje skaudžioje istorijoje, labiausiai gaila.
Tik faktai:
2007 metų kovo 20-ąją, antradienį, Kelmės rajono Petrališkės kaime be žinios dingo broliukai Tomas ir Mantas Jonaičiai.
Kovo 22 dieną vaikų kūnus, plūduriuojančius Kražantėje, už kelių kilometrų nuo namų, surado pati Alma Jonaitienė.
Kovo 24-ąją, šeštadienį, išplatinta žinia, jog Tomas ir Mantas ne patys nuskendo išdykaudami paupyje, o buvo pasmaugti ir slepiant kraupaus nusikaltimo pėdsakus įmesti į vandenį.
Lygiai po savaitės, kovo 27-ąją, abu vaikai buvo palydėti į paskutinę kelionę Kražių kapinėse. Paskui du baltus karstelius žengė nužudytųjų tėvai ir likę gyvi trys jų vaikai: tuomet penkiolikmetė duktė ir dar nelabai ką suvokiantys penkiamečiai dvyniai. A. Jonaitienė kelis kartus alpo, buvo gaivinama amoniaku, o po laidotuvių paguldyta į Kelmės ligoninę.
Sužinoję, kad A. Jonaitienė rašinėja meilias žinutes meilužiui Nerijui, dar po dviejų parų teisėsaugininkai sulaikė ją kaip įtariamąją.
Porą dienų vaidinusi apšmeižtą kankinę, A. Jonaitienė palūžo ir prisipažino. Sakė, kad savo sūnus pati viena nužudžiusi iš nevilties, parodė, kaip tą padarė. Irgi įtarinėtas vairuotojas V. Jonaitis įtarimų išvengė, nes tragedijos dieną buvo Kelmėje, būryje bendradarbių.
2008 metų vasario 29 dieną Šiaulių apygardos teisme vaikžudė A. Jonaitienė nuteista kalėti iki mirties.
Su Alma Jonaitiene po 16 metų trukusio vedybinio gyvenimo V. Jonaitis išsiskyrė 2007-aisiais, dar prieš paskelbiant nuosprendį. Po skyrybų moteris pasiliko savo mergautinę pavardę – Bružaitė.
Vesta GRAINIENĖ
