Viešoje diskusijoje dėl paminklo Lietuvos himnui ir jo autoriui dr. Vincui Kudirkai konkursui pateiktų projektų kilo abejonių, ar vykusiai suformuluota konkurso užduotis.
Aptariant pateiktus projektus Vilniaus rotušėje pirmadienį (10.06) dalyvavo skulptoriai, architektai, menotyrininkai, Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos dailininkų sąjungos, Dailės akademijos vadovai, Labdaros ir paramos fondo dr. Vinco Kudirkos vardui įamžinti atstovai.
Konkursą šių metų pradžioje paskelbė Labdaros ir paramos fondas dr. Vinco Kudirkos vardui įamžinti. Pagal fondo sutartį su Vilniaus savivaldybe paminklas Lietuvos himnui ir jo autoriui dr. V. Kudirkai bus statomas rekonstruotoje Savivaldybės aikštėje.
Iš ketinusių konkurse dalyvauti apie 40 skulptorių savo projektus pateikė 27 autoriai, kurių pavardės neskelbiamos. Likusieji apsigalvojo, susipažinę su pagrindinėmis konkurso nuostatomis - siekti portretinio V. Kudirkos panašumo ir atspindėti himno dvasią. Pasak menotyrininkų, skulptūrinėmis priemonėmis beveik neįmanoma meniškai išreikšti abstrakčios Lietuvos himno dvasios. Portretinio V. Kudirkos panašumo ir himno įprasminimo paminkle reikalavimai daugelio pasisakiusių diskusijos dalyvių įvertinti kaip ydingi, užkertantys kelią kūrybinėms idėjoms ir verčiantys autorius imtis primityvaus iliustratyvumo.
Daugelyje projektų paminklas vaizduojamas kaip vertikalus akcentas, su stilizuotu varpo įvaizdžiu ir įkomponuotu "Tautiškos giesmės" tekstu ar jo fragmentu. Esama ir realistiškai vaizduojančių V. Kudirką - muziką, gydytoją ir rašytoją.
Komisijos nariai architektūros profesoriai Algimantas Mačiulis ir Vytautas Brėdikis vertino architektūrinę projektų dalį - ar paminklai neprieštarauja rekonstruotos Savivaldybės aikštės architektūrinei sandarai, ar išlaikomas paminklo ir aikštės dydžių santykis. Pasak A. Mačiulio, aštuoni projektai iš 27 pažeidė pateikimo konkursui tvarką - nebuvo pateikta aiškinamųjų raštų, brėžinių, aikštės vizualizacijos planų, tad šių projektų bus siūloma visai nevertinti. Be to, architektai vėl grįžo prie klausimo, ar tikslinga Savivaldybės aikštėje statyti paminklą, ir siūlė vieną kartą apgalvoti pagrindinių Vilniaus aikščių strategiją, kad vėliau nebūtų gailimasi, kaip nutiko Katedros aikštėje pastačius paminklą kunigaikščiui Gediminui. "Paminklas Lietuvos himnui ir jo autoriui V. Kudirkai turėtų būti ne mažesnės meninės vertės kaip Laisvės paminklas Rygoje", - teigė profesorius.
Diskusijoje kalbėję visuomenės atstovai sakė, kad įamžinti himno nereikia - juo tapusi "Tautiška giesmė" yra tik vienas iš didžiojo varpininko, tautos žadintojo kūrinių, tad paminklas turėtų akcentuoti būtent himno autorių V. Kudirką. Konkursui pateikti darbai, pasak kalbėjusiųjų, atskleidžia tas pačias 30-40 metų senumo idėjas, nesikeičia ir kūrinių formos. Vieno iš kalbėjusiųjų nuomone, ydingai suformuluota konkurso užduotis kelia sumaištį tarp skulptorių ir architektų, tad reikėtų nusamdyti pajėgas, kurios aiškiai apibrėžtų būsimo paminklo formą. Nuosaikesniųjų diskusijos dalyvių manymu, nevertėtų vienu sykiu "nurašyti" visų projektų, bet reikėtų skatinti autorius juos tobulinti.
Pasak vertinimo komisijos sekretorės Dalijos Rudytės, komisija atsižvelgs į pareikštas nuomones, taip pat į viešos projektų parodos lankytojų balsavimo rezultatus ir atsiliepimus.
Antras konkurso etapas numatomas po pusmečio. Iš visų pateiktų darbų bus atrinkti trys geriausieji, jų autoriai premijuoti po 10 tūkst. litų. Su jais taip pat bus sudarytos sutartys toliau tobulinti projektus ir pateikti antrajam konkurso etapui. Iš trijų antrojo etapo dalyvių bus atrinktas vienas geriausias, kuriam ir bus patikėta kurti galutinį paminklo variantą.
Bendra paminklo kūrimo ir statybos kaina siektų 0,5 mln. litų. Numatoma, kad paminklas Savivaldybės aikštėje iškils iki 2006 metų vasaros.
ELTA
