Būtent šį įvykį, o ne trečiadienio popietę vykusį incidentą, kai 32-ejų metų vilnietis grasino sussprogdinti Prezidentūrą, ar kurį nors kitą svarbiausiu pastarąją savaitę įvardijo ISM Ekonomikos ir politikos studijų programos vadovas, politologas Vincentas Vobolevičius.
„Incidentas prie Prezidentūros – tiesiog politikos detalė. Manau, didesio rezonanso šis įvykis neturės (išskyrus teisines procedūras ir, tikėtina, svarbiausių Lietuvos valstybės institucijų apsaugos sustiprinimą – red.past.)“, – sakė jis.
Vienos pagrindinių mūsų šalies politinių partijų lyderio rinkimai, anot V. Vobolevičiaus – visai kas kita. Tačiau jo prognozės TS-LKD ne itin palankios.
Naujam TS-LKD lyderiui išrinkti prireiks antro turo
Manau, kad naujojo konservatorių pirmininko rinkimai svarbūs ne tik jiems, bet ir visai Lietuvai. Taip pat galima drąsiai teigti, kad renkant TS-LKD pirmininką prireiks antro turo, kadangi yra daug kandidatų ir greičiausiai nė vienas nesurinks reikiamo balsų skaičiaus.
Pritarčiau kai kurių politilogų nuomonei, kad nepaisant, kaip šie rinkimai pasibaigs, partijai liks labai daug iššūkių. Mano manymu, du realiausi kandidatai – Gabrielius Lansbergis ir Irena Degutienė – turi problemų.
G.Landsbergio problema – jo vadovaujama TS-LKD būtų labai panaši į liberalus. Nebūtinai turi būti tos pačios idėjos, nebūtinai vienodi pasisakymai. Pavyzdžiui, dabartinis pirmininkas Andrius Kubilius yra pareiškęs, kad norėtų, jog Lietuva būtų panaši į Švediją.
Švediją valdo socialdemokratai, todėl tokį A. Kubiliaus pareiškimą būtų galima interpretuoti kaip norą diferencijuoti konservatorius nuo liberalų, kurie labiau matomi kaip laisvos rinkos šalininkai. Bet konservatorių politika iki šiol buvo labiau panaši į liberalų poilitiką, todėl ateityje liberalieji rinkėjai, kurie rinksis tarp konservatorių ir liberalų, greičiausiai pasirinks liberalų partiją. Tai – silpnoji dabartinės konservatorių politikos pusė.
Tiesa, kai kurie politologai tokią nuomonę kritikuoja – jų manymu, tokio didelio skirtumo tarp konservatorių ir liberalų nėra, todėl rinkėjai gali eiti ir pas vienus, ir pas kitus, o TS-LKD problema – ne konservatorių panašumas į liberalus. Bet aš manau, kad tai gana rimta problema.
Laikui bėgant Darbo partijos rinkėjai, kurie per šiuos savivaldybių rinkimus atėjo pas liberalus, gali nueiti, neapsisprendę rinkėjai, kuriuos pavyko privilioti vieniems rinkimams, gali dingti, o migracija iš konservatorių į liberalus, net jei kol kas ji nedidelė, ilgainiui dėl tam tikrų dalykų turėtų stiprėti.
Nors apklausos rodo, kad socialiniai klausimai, pavyzdžiui, šeimos apibrėžimas ir panašūs dalykai, dabar žmonėms yra trečiaeiliai dalykai, ilgainiui turėtų tapti svarbesni. Mūsų įstatymai, apibrėžiantys šeimą, partnerystę, dabar yra sąlygiškai konservatyvūs. Bet kai Lietuva ekonomiškai taps panašesnė į Vakarų Europos šalis, atsiras iniciatyvų tuos įstatymus keisti – vyks garsios, gerai finansuojamos kampanijos, ir klausimai, kurie dabar neaktualūs būtent dėl to, kad jų niekas nejudina, yra tariamas konsensusas, staiga pasidarys aktualūs.
Aš matau labai didelius jaunų žmonių pokyčius. Tarkime, Kauno jėzuitų gimnazijoje pažiūros buvo gana konservatyvios, o dabar moksleivių pažiūros socialiniais klausimais yra labai liberalios.
Ir per keletą rinkimų ciklų galima tikėtis, kad moralinės dimensijos pradės ryškėti – atsiras bandymų keisti sistemą. Kai tai ims ryškėti, liberalūs rinkėjai, kurie dabar, kaip teisingai sako mano oponentai, gali migruoti iš konservatorių į liberalus, nustos migravę, nes liberalai bus tas tikrasis dalykas, o konservatoriai bus „a la“ liberali partija.
Kol kas tai nėra aktualu, bet ateityje taps aktualu, todėl konservatoriams reikia diferencijuotis nuo liberalų. Tačiau jei partijos vadovybėje bus G. Landsbergis ir jauni žmonės, kurie realiai vengia socialinės temos, o ekonominėje plotmėje viešai niekaip nėra diferencijavęsi nuo liberalų, tai padaryti būtų sunku, nes tai realiai yra liberalusis konservatorių flangas.
Kalbu ne apie tai, ką jie tarpusavyje šneka, o apie tai, ką daro. A. Kubiliaus laikais (kai A. Kubilius buvo premjeras 0 red. past.) liberalų įtaka buvo labai didelė ir tam tikrą „štampą“ paliko. Todėl ateityje, kai išryškės socialinė dimensija, o ji tikrai išryškės ir ir Lietuvoje, nes visoje Europoje tai vyksta – kai pradedi geriau gyventi, prasideda klausimai, kas su kuo gali „ženytis“. Jei vertinsime socialinius aspektus, konservatoriai jau dabar praranda jaunimą, kuris renkasi liberalus.
I. Degutienės komandoje trūksta ekonomistų
Irenos Degutienės silpnoji vieta yra kita. Perėmusi valdžią ji galėtų pakreipti partiją labiau vokiškąja krikščionių demokratų kryptimi – taptų labiau socialūs (pavyzdžiui, progresniai mokesčiai), labiau akcentuotų šeimos dalykus, bet ne angliškąjį modelį, o vokišką.
Tačiau ją supa kultūrininkai, humanitarai – operos solistai, filosofai, lingvistai. Nėra nė vieno ekonomisto, kuris susigaudytų skaičiuose. Bet ir tada, kai socialiniai dalykai taps reikšmingesni negu dabar, pagrindinė dimensija liks ekonominė.
Bet kaip gali balsuoti už partiją, kurios kandidatas į ekonomikos ministrus yra, atsiprašau, bet diletantas? Abejoju, ar Ingrida Šimonytė sutiktų už juos dirbti, bet žmonių, galinčių formuoti ekonominę politiką, ten nematyti… Todėl I. Degutienei reikia kitų žmonių, bet tokių jos komandoje aš nematau.
Antra I. Degutienės komandos problema – socialinė politika. Jie sėkmingai galėtų užimti poziciją, kuri priimtina konservatyvesniam rinkėjui. Bet dėl tokių argumentų, kad „mūsų seneliai taip darė, ir mes turėtume taip daryti“, bet kas, atėjęs iš oponentų stovyklos, juos sukritikuos.
Kad krikščionys demokratai Lietuvoje galėtų tai atremti, jie patys turėtų kalbėti moderniai, šeimos politiką performuluoti ne taip tragiškai, kaip suformulavo praėjusioje kadencijoje sakydami, kad „ai, nesusituokę – ne šeima“. Nesvarbu, ką galvoji, svarbu tai, kaip reaguos rinkėjai. Aš bijau, kad kai jie akcentuos savo pagrindinius šeimos politikos kozirius, tik dar labiau atstums rinkėjus ir neatliks funkcijos suformuoti Lietuvoje ne XIX amžiaus krikčioniškąją poziciją.
Taigi, I. Degutienės kaip galimos TS-LKD lyderės problemos – ji neturi ekonomistų, o jos socialinės politikos flagmanai kol kas yra seni politikai, kurių kalbėjimas yra „toksliškas“. Todėl net praėjusioje kadencijoje, turėdami daugumą Seime, konservatoriai padarė šiuos klausimus neliečiamais. Todėl nors ir galėtume siūlyti pasislinkti į centrą ir kurti naują – švelnesnę, humaniškesnę krikščionišką pasaulėžiūrą, jie neturi tam žmogiškųjų išteklių.
Potencialūs ateities lyderiai – G. Landsbergis ir Ž. Pavilionis
Tikėtina, kad po rinkimų partijoje bus nemažai rimtų pokyčių. Nors I.Degutienės flange yra nemažai vyresnio amžiaus žmonių, pokyčiai vis tiek vyks, bet jeigu bus išrinktas G. Landsbergis, pokyčiai „personalo srityje“ bus daug didesni, ir nemažai vyresnio amžiaus krikdemų bus priversti pasitraukti.
G.Landsbergis galėtų būti naujasis kandidatas į lyderius – turi gerą pavardę, patirties Europos parlamente, jo iškalba gerokai pagerėjusi. Bet jis renkasi labai pavojingą kelią – ta nauja partija išmetus krikdemus tampa labai artima liberalams ir nežinia, ar žmonės už ją balsuos.
Kita vertus, ir krrikdemiškajame flange yra aktyvių jaunų žmonių, kurie galėtų tapti lyderiais, bet kol kas jiems dar nebuvo laiko pasireikšti. Ar daug kas žino Liutaurą Kazlavicką ar Lauryną Kasčiūną? Jie yra fone.
O pagrindinėje linijoje – I. Degutienė. Kažin ar nauja lydere, kuri galėtų vesti visą partiją, taptų Agnė Bilotaitė, pralaimėjusi Klaipėdoje. Žygimantas Pavilionis – ambasadorius 0 turi daug savybių, dėl kurių galėtų tapti lyderiu, gal net geresniu negu G. Landsbergis, nes turi daugiau patirties, sugeba susikalbėti tiek su liberaliais, tiek su konservatyviais žmonėmis. Bet ar jį, sugrįžusi iš Amerikos, senieji krikdemų vilkai – I. Degutienė, R. Dagys, M. Adomėnas ir kiti – įsileis.
G. Landsbergio flangas greičiau atvestų jaunus žmones, bet ar pasiteisins jo strategija? Neužmirškime, kad lyderis, kuris nelaimi rinkimų, nustoja būti lyderiu.
Manau, vienoje pusėje G.Landsbergis ir jo atsivesti jauni žmonės, neužmirštant mano minėto pavojaus, o kitoje pusėje – Ž.Pavilionis kartu su partijoje dirbančiais jaunais žmonėmis ir su I. Degutiene bei kitais mažiau „toksiškais“ krikdemais.
Apie TS-LKD pirmininko rinkimus
Rinkimuose į TS-LKD pirmininko postą, kurį šiuo metu užima Andrius Kubilius, dalyvauja šeši kandidatai: Mantas Adomėnas, Laima Liucija Andrikienė, Irena Degutienė, Gabrielius Landsbergis, Jurgis Razma ir Emanuelis Zingeris. Naująjį pirmininką rinks visi partijos nariai slaptu balsavimu tuose partijos skyriuose, kuriems jie priklauso. Jei nė vienas iš kandidatų nesurinks daugiau kaip pusės rinkimuose dalyvavusių TS-LKD narių balsų, balandžio 24-25 d. vyks antras turas, kuriame dalyvaus du daugiausiai balsų surinkę kandidatai.
