Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktoriaus, kitos Vokietijos partijos, ypač „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ar socialdemokratai (SPD), turi mažiau palankų Lietuvai požiūrį į Rusiją.
Be to, kol kas neaišku, kas užims A. Merkel vadovaujamos krikščionių demokratų partijos (CDU) vairą.
„Žinome, kad kai kurių partijų, pavyzdžiui, socialdemokratų ar AfD atstovų požiūris į Lietuvai svarbius klausimus yra kitoks nei CDU ar kanclerės Merkel“, – BNS pirmadienį sakė R. Vilpišauskas.
„Lietuvos diplomatijai reikėtų aktyviai dirbti tam, kad įsipareigojimai Lietuvai išliktų ir Vokietija toliau suprastų, kas mums rūpi ir kas mums yra svarbiausi nacionalinio saugumo klausimai“, – pridūrė jis.
Vokietijos kanclerė pirmadienį pranešė nebesieksianti perrinkimo CDU pirmininke gruodį, o šalies Vyriausybei vadovausianti iki kadencijos pabaigos 2021 metais.
Tai ji paskelbė po nesėkmingų regioninių rinkimų Hesene ir Bavarijoje, apie silpstantį palaikymą CDU signalizuojant ir pernai rugsėjį vykusių nacionalinių rinkimų rezultatams.
Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos ekonominių partnerių. Be to, vokiečiai pernai ėmėsi vadovauti Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui, pardavė šalies kariuomenei daug ginkluotės.
Pasak R. Vilpišausko, Vokietijos ateities užsienio politika priklausys ir nuo to, ar iširs vadinamoji didžioji koalicija tarp A. Merkel vadovaujamos CDU ir socialdemokratų.
Jo teigimu, pačios A. Merkel politikai iki 2021 metų didelę įtaką turės ir tai, kas perims CDU vairą – kol kas kandidatais į šį postą įvardijami ir artimi kanclerės sąjungininkai, ir jos kritikai.A. Merkel pirmadienį paskelbė nesirinksianti įpėdinio ir paliksianti teisę dėl CDU vadovo spręsti pačiai partijai.
„Labai daug kas priklausytų, vertinant tolesnę Vokietijos užsienio politiką, nuo to, kas bus naujuoju CDU vadovu ar vadove ir kaip rinkėjai Vokietijoje toliau vertins tiek CDU, tiek šią Vyriausybę, tiek pačią kanclerę“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.
„Asmenybė, žinoma, yra svarbi ir A. Merkel atliko svarbų vaidmenį suprantant Lietuvos rūpesčius ir Lietuvai aktualius klausimus, įskaitant ir NATO pajėgų dislokavimą. Jos asmeniniai ryšiai su Lietuvos vadovais (...) buvo svarbūs, tačiau šalia viso to yra ir bendresnė šalies užsienio politika, ir institucijos, ir struktūros, tokios kaip NATO ar ES“, – sakė politologas.
„Yra strateginė kultūra, tie dalykai, kurie keičiasi lėčiau, galų gale ir išorės įvairūs veiksniai, kaip kintanti JAV užsienio politika ir įvairios grėsmės mūsų kaimynystėje“, – teigė jis.
A. Merkel vadovavo CDU nuo 2000 metų, o 2005 metais tapo kanclere.
