„Noriu pasidžiaugti, kad Vilkpėdė nuo šiol turės savo simbolį, atspindintį tą dvasią, kuri čia gyvavo prieš daugelį amžių. Dėkoju kūrėjams, kurie į šį mitologinį vaizdinį įdėjo daug širdies ir darbo. Šiandien iš aplinkinių mokyklų čia susirinko daug vaikų. Manau, kad jie tikrai domėsis savo rajono istorija, apie tai rašys, pasakos, paišys Lietuvos seniausius laikus menančią legendą. Linkiu, kad ši vieta taptų Vilkpėdės gyventojų susitikimų, susibūrimų ir švenčių vieta. Tokie gražūs įvykiai dar labiau įkvepia daryti gerus darbus miestui“, – sakė Vilniaus mero pavaduotojas Linas Kvedaravičius.
Pasak humanitarinių mokslų daktaro, J. Basanavičiaus premijos laureato Vykinto Vaitkevičiaus, dauguma vilniečių žino geležinį vilką, kuris didžiajam kunigaikščiui Gediminui pasirodė sapne, tačiau apie šį vilką mažai kas girdėjęs.
Istorinis Vilkpėdės kaimas, šiandien – Vilniaus miesto dalis, kūrėsi prie švento akmens su vilko pėda. Apie 1937 m. jis buvo suskaldytas ir panaudotas gatvės grindiniui. Liko vardas ir legenda: ožką persekiojantis vilkas užšokęs ant akmens, o, gaidžiui užgiedojus, pasprukęs.
„Vilkpėdės akmuo – Vilniaus pasakojimo dalis, baltų mitologijos ir XIII–XIV a. Lietuvos valstybės istorijos aidas. Manau, šis paminklinis akmuo paskatins vilniečius labiau domėtis baltų istorija, religija, kultūra, nes jų vertybės nepakito lig šiol. Džiugu, kad kartu su skulptūrine Vilkpėdės akmens kompozicija sostinei grąžinama dalelė brangiausios atminties“, – sakė V. Vaitkevičius. Senoviniais lietuvaičių rūbais apsitaisiusios apeiginio folkloro grupės „Kūlgrinda” dainininkės senovės dievų ir deivių vardu, berdamos grūdus, laimino ir skulptūrą, ir susirinkusius, linkėdamos laimės, sėkmės ir skalsos, visi buvo vaišinami duona ir obuoliais.
Šis projektas yra programos „Mitologinis Vilnius“ projekto – Vilniaus legendos: Vilkpėdė – kūrybinis darbas. Projektą įgyvendino Lietuvos dailininkų sąjungos viešoji įstaiga „Skulptūros ir vitražo centras“.
