Beveik 60 proc. lenkų apgailestauja, kad Vilnius ir Lvovas nepriklauso Lenkijai, per 52 proc. apklaustųjų įsitikinę, jog šiedu miestai yra lenkų žemės, rašo „Lietuvos žinios“.
Komentuodamas šiuos, kaip patys lenkai pripažįsta, stulbinančius apklausos rezultatus Lenkijos Tautos atminties instituto istorikas Antonis Dudekas tikina, kad jie atspindi ne žmonių teritorines pretenzijas, o jo tautiečių sentimentus rytinėms Lietuvos – Lenkijos Respublikos žemėms, kurias lenkai vadina „kresais“ (liet. – pakraščiai).
Pasak istoriko, nostalgija „kresams“ yra lenkų tautinės savimonės dalis, ir negalima to fakto interpretuoti taip, kad štai daugiau nei pusė Lenkijos gyventojų norėtų revizuoti sienas. Dudeko teigimu, tai liudija didėjanti lenkų simpatija lietuviams ir ukrainiečiams.
Ne mažiau iškalbinga ir apklaustųjų amžiaus analizė. Pasirodo, su Vilniaus ar Lvovo netektimi nesusitaikė ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir stebėtinai daug jaunimo. Dėl Vilniaus ir Lvovo praradimo apgailestauja net 51 proc. jaunesnių negu 29 metų lenkų, tai yra, tų, kurie užaugo jau demokratinėje Lenkijoje.
Patys lenkai labai jautriai reagavo į vokiečių savaitraščio „Der Spiegel“ paskelbtą tyrimą, per kurį paaiškėjo, kad 40 proc. vokiečių gailisi netekę Rytprūsių, Silezijos ir Karaliaučiaus. Šio tyrimo rezultatai buvo plačiai komentuojami Lenkijos žiniasklaidoje.
Kad tiek daug jaunų lenkų nesusitaikė su Vilniaus ar Lvovo netektimi ir jaučia šiems miestams nostalgiją, galima paaiškinti Lenkijoje puoselėjamu „kresų“ kultu.
Tai šimtai tūkstančių istorinių publikacijų, prisiminimų, tai jaunimo ekskursijos poeto Adomo Mickevičiaus ar maršalo Juzefo Pilsudskio pėdsakais, tai „kresų“ poezijos konkursai, „kresų“ muzikos festivaliai, tai įtakingos „kresų“ organizacijos, kurių nuomonės paiso politikai, rašo „Lietuvos žinios“.
