Vilniuje ketvirtadienį prasideda neformalus NATO šalių gynybos ministrų susitikimas, kuriame bus aptariami svarbiausi Aljanso darbotvarkės klausimai - NATO transformacija ir plėtra, pajėgų telkimas sėkmingoms operacijoms Afganistane, santykiai su Rusija.
Į dviejų dienų susitikimą Vilniuje renkasi atstovai iš daugiau nei 40-ties šalių - be delegacijų iš NATO narių, jame bus atstovaujama Aljanso partnerėms, dalyvaujančioms tarptautinių pajėgų operacijose Kosove ir Afganistane, taip pat atvyks Ukrainos, Afganistano, aukšto rango Jungtinių Tautų, Europos Komisijos, Pasaulio banko, kitų įtakingų tarptautinių institucijų ir organizacijų pareigūnai.
Dalyvavimą renginyje patvirtino ir JAV bei Rusijos gynybos ministrai - Robertas M. Gatesas ir Anatolijus Serdiukovas.
Planuojama, kad į susitikimą atvyks daugiau nei 50 delegacijų, iš viso jame bus apie tūkstantį dalyvių ir užsienio žurnalistų.
Susitikime bus diskutuojama globalaus saugumo klausimais, aptariama beveik visa NATO darbotvarkė - nuo strateginių iki praktinių klausimų: Aljanso transformacija, plėtra, pajėgumų kūrimas, stabilios taikos ir ekonominės raidos užtikrinimas Afganistane, NATO bendradarbiavimas su partnerėmis.
Sustikimo rėmuose Vilniuje posėdžiaus iš NATO gynybos ministrų sudaryta Šiaurės Atlanto Taryba, taip pat NATO ir Ukrainos komisija, NATO ir Rusijos Taryba.
Vilniuje bus ieškoma NATO sąjungininkų sutarimo dėl pastaruoju metu išsiskiriančių pozicijų sprendžiant karinio dalyvavimo karštuosiuose taškuose Afganistane klausimą. JAV praėjusią savaitę paragino Vokietiją papildomai nusiųsti į Afganistaną 3,2 tūkst karių, teigdamos, kad be pastiprinimo NATO vadovaujamos pajėgos gali prarasti pasitikėjimą. JAV norėtų, kad vokiečiai daugiau savo pajėgų dislokuotų Pietų Afganistane, kur stiprėja ginkluotas talibų kovotojų pasipriešinimas.
Būten čia, Pietų Afganistane, NATO vadovaujamos misijos operacijose nuo praėjusių metų rugpjūčio dalyvauja Lietuvos Specialiųjų operacijų junginio (SOJ) eskadronai "Aitvaras". Lietuviai "aitvarai" per šią ir ankstesnes misijas Afganistane pelnė aukščiausius amerikiečių ir kitų NATO sąjungininkų įvertinimus bei rodomi pavyzdžiu kitų šalių "specams".
Be to, maždaug pusantro šimto lietuvių karių tarnauja šiaurinės Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupėje, kuriai vadovauja Lietuva.
Lietuvos ir kitų Baltijos šalių atstovai renginio metu ketina iškelti klausimą dėl oro policijos misijos pratęsimo. Pagal dabartinius susitarimus NATO partneriai Baltijos šalių oro erdvę saugos iki 2011 metų. Tuo tarpu Lietuva, Latvija ir Estija siekia, kad misija būtų pratęsta iki 2018-ųjų.
Vilniuje tikimasi patvirtinti kibernetinio saugumo planą. Lietuvoje, anot KAM, yra išreikšta politinė valia prisidėti prie NATO kibernetinės gynybos centro Estijoje steigimo.
NATO ir Ukrainos komisijos susitikime tikimasi aktyvių diskusijų svarstant šios valstybės perspektyvas įsilieti į Aljansą. Po rudenį Ukrainoje vykusių pirmalaikių parlamento rinkimų pasikeitus šalies politinei krypčiai buvo imtasi aktyvių veiksmų siekiant integracijos į euroatlantines struktūras. Briuselį pasiekė prezidento Viktoro Juščenkos laiškas su prašymu leisti prisijungti prie Aljanso Narystės veiksmų plano. Lietuva remia tiek Ukrainos, tiek Gruzijos ketinimus įsilieti į NATO.
Aptariant NATO bendradarbiavimo santykius su Rusija, kurie "yra labiau šalantys nei šylantys", Lietuvos KAM atstovų teigimu, didelio proveržio nesitikima. Manoma, kad Vilniuje bus bandoma raminti Maskvą, kuri nesiliauja reiškusi protestų dėl JAV planų Lenkijoje ir Čekijoje statyti priešraketinės gynybos skydą.
