2008 liepos 16 d. Šv.Jono gatvės galerijoje atidaroma suomių menininkės Paulos Holopainen tapybos ir akvarelių paroda „Nuo stebėjimo link įkvėpimo“.
Paula Holopainen 1979 m. baigė filosofijos studijas Helsinkio universitete, Suomijoje. 1989- 92 m. studijavo Free Art School (Laisva Meninė Mokykla, Suomija). Nuo 1989 m. dalyvauja grupinėse parodose, bienalėse Suomijoje, Švedijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Rumunijoje, surengė nemažai personalinių parodų. Paulos Holopainen kuryboje gana platus raiškos galimybių ratas, ji neapsiriboja vien tapyba, akvarelėmis, piešinias, bet kuria ir performansus, aplinkos meną, užsiima pedagoginė veikla.
Nuo stebėjimo link įkvėpimo
„Paulos Holopainen tapyboje dominuoja spontaniškumas, bet jos pastebėjimai- tikslūs, spalvos yra preciziškos ir harmoningos. Spalva suteikia šviesos pojūtį tapybos darbuose, kartais tamsos, bet dažniausiai - ryškios šviesos. Paula Holopainen lieja didelio formato akvareles ir kartu kuria aliejinę tapybą.
Jos akvarelės turi labai subtilų, išraiškingai lyrišką pagrindinį toną, kuris atrodo šiek tiek kitoks nei didelėse aliejiniais dažais tapytose drobėse. Ji taip pat kuria peregimus paveikslus tempera, kuriuose efektingai naudojasi teptuko galu ir dažais, taip sukurdama aliejinių dažų faktūros įspūdį. Žemiškai rausvos, rudos ir oranžinės spalvos atsargiai ir subtiliai papildomos šalia pasirenkamų mėlynų ir violetų, visada išsaugant ir išlaikant verčių pusiausvyrą.
Ta pati atmosfera yra ir jos didelio formato piešiniuose, kur lengvas ir šešėlinis judėjimas keičiasi nuo tamsiausio juodo iki ryškiausios šviesos. Paulos Holopainen darbai yra subjektyvūs, emocija perteikiama spalva. Būtinybė išreikšti vidinius jausmus, veda ją nuo stebėjimo link įkvėpimo.
Ekspresionizmas yra galbūt reikliausias meno stilius todėl, kad jis reikalauja greito veikimo ir skubių sprendimų priėmimo. Menininkas turi tapyti spontaniškai ir spontaniškai leisti krypti visam kūrybiniam darbui, visu tapybos proceso metu. Dalis šio proceso yra gestikuliacija, kurią galima arba ne, tiesiogiai pamatyti tapyboje. Įspūdis, kuris kyla iš spontaniškumo yra visada naujas ir skubus, lengvai suprantamas žiūrovui. Paulai Holopainen kurti pavyksta sėkmingai: ji tapo emocingai, jausmingai, todėl žiūrovas taip pat gali priartėti prie jos paveikslų per emociją ir suvokti, ką tapytoja norėjo pasakyti. Žinoma, kad ji yra eksperimentuotoja, kuri ieško naujų kūrybinių kelių, kitokių išraiškos priemonių ir galimybių. Paula Holopainen sukūrė seriją portretų ant organinio stiklo, kurie gali kabėti erdvėje ir apžiūrimi iš abiejų pusių.
Iš pirmo žvilgsnio jos paveikslai atrodo abstraktūs, bet jie turi esminę struktūrą, būdingą vaizduojamajam menui. Keliais teptuko potėpiais Paula Holopainen eskiziškai apmeta gamtos vaizdą ar prisiminimą iš praeities ant drobės. Paveikslai nėra be detalių; yra detalės, kurios suteikia paveikslams savitą įspūdį, kuris yra autentiškas jos kūryboje. Ji kuria laisvai balansuodama tarp abstraktaus ir vaizduojamojo meno, kartais arčiau link abstrakcijos, kartais- vaizduojamojo. Menininkės troškimui išreikšti jos sielą reikalinga tam tikra forma: Paulos Holopainen darbai yra jautrūs, subtilūs ir kartu stiprūs. Jautrumas matomas potėpių minkštume, brūkštelėjimuose, lengvuose prisilietimuose, o stiprumas- kontroliuojamoje paveikslo struktūroje ir kompozicijoje“.
Hannu Sillanpää
