Galerijoje „Vartai“ vykstančiame tarptautiniame meninės fotografijos festivalyje rugsėjo 2 bus atidaryta paroda „Skandinavija: kasdienybės akimirkos“. Joje dalyvaus ir jos autoriai Harris Palviränta ir Spessi Hallbjörnssonas.
Spessi Hallbjörnssonas
Serijoje „Darbininkai“ fotomenininkas fiksavo migrantus, statančius naują hidroelektrinę, jų stovykloje prie atšiaurių Kárahnjúkar Islandijos kalnų. Nuotraukose – darbininkai, atkeliavę iš toli. Stebėtojui sunku išsiaiškinti, kur jie yra ar kur turėtų būti. Aplinka – valgykla, kuri galėtų būti bet kur, mieste ar kaime, Didžiojoje Azijoje, Šiaurės Amerikoje ar Islandijoje. Jų apranga kasdienė – darbiniai drabužiai, visame pasaulyje suvokiami, kaip lauke dirbančių žmonių uniforma. Ji vienodina visų kūno savybes ir skirtumus. Sunku įžvelgti žmogaus išskirtinį charakterį, ir nuotraukos, žiūrint į jas, verčia kiek susigėsti. Jose vargu ar yra pavaizduota pakankamai žmogiškumo, su kuriuo galėtume susitapatinti. Bet nepaisant to, jei mes, nusukę galvas nuo nuotraukų, užmerksime akis, mūsų atmintyje išliks ne ta įprastinė aplinka, o greičiau subtili šypsena ar liepsnelė aky. Tokia tad yra žmogaus ryšio galia, ir Spessi nuotraukos galėtų būti priminimas islandams to, kad jie taip pat tampa globalizacijos ir kapitalizmo pasaulio šalininkais. Kitas autoriaus projektas taip pat susijęs su valgykla ir didžiosiomis Islandijos energijos kompanijomis. Fotografijose – maisto likučiai lėkštėse iš Reikjaviko jėgainės būstinės kavinės. Tai, ką matome fotografijose, nėra maistas, nei jo ruošimas ir ne juo besimėgaujantys žmonės. Vietoj to, Spessi rodo tai, kas lieka pavalgius prieš išnešant indus plauti. Tai būdingas fotografo bruožas taip priartėti prie objekto, keliančio klausimus apie atminties prigimtį ir praeities mediaciją.
Harri Palviränta
Projekte „Sudaužyti“ suomių fotografas nukreipė fotoaparato objektyvą į žmones, tapusius smurto viešose erdvėse aukomis. Autorius akcentuoja fizines žymes, kurios lieka ant kūno po užpuolimo. Užfiksuotos ir pačios muštynės - kaip jos atrodo, ir vietos, kur tai vykdavo.
Muštynės ir gatvių kovos Suomijoje yra įprastas savaitgalio užsiėmimas. Žmonės stipriai apsvaigsta vakarėlių metu, tampa agresyvūs, o agresyvumas virsta fiziniu aktu, tiesioginiu smurtu.
Suomijoje šis reiškinys yra žinomas ir laikomas rimta socialine problema. Tačiau jos sprendimai paviršutiniški ir literatūriniai, o užfiksuoti vaizdai niekur nepublikuojami. Fotografuodamas užpuolimus ir muštynes autorius norėjo parodyti tikrąjį Suomijos gatvės smurto veidą. Jam rūpi ne vaizduojamas stereotipinis vyro heroizmas ir išsisėmę mėginimai šokiruoti žmones, bet susidūrimas su kraštutine banalybe, neatsiejama nuo smurto. Jį labiausiai trikdo tarsi savaime suprantama gatvės smurto prigimtis ir atsainus Suomijos visuomenės požiūris. Projektas buvo vykdomas dvejus metus Suomijos Turku mieste.
