1. Popietinės arbatos istorija
Popietės arbatos tradicija, manoma, prasidėjo XIX a. pradžioje, septintosios Bedfordo kunigaikštienės Anos Marijos Stanhope rūmuose. Kunigaikštienė, negalėdama iškęsti alkio jausmo vidurdieny, ilgų pertraukų tarp valgymų metu, ėmė reikalauti, kad vėlyvą popietę į jos kambarį būtų patiekiamas arbatinis su lengvais užkandžiais alkiui numalšinti. Toks alkio malšinimas tapo nuolatiniu kunigaikštienės įpročiu, o netrukus į šią popietinę arbatą kunigaikštienė pradėjo kviestis ir savo draugus. Labai greitai, jau po kelerių metų, šis įprotis paplito tarp aukštuomenės ir tapo madingu socialiniu reiškiniu, Arbata buvo patiekiama apie 16 val. naujuose arbatos salonuose prabangiuose viešbučiuose, tokiuose kaip „The Ritz”, o parduotuvėse, kaip antai „Fortnum and Mason“, šis ritualas vykdavo skambant lengvai muzikai, kartais ir su šokiais.
2. Popietės arbata mūsų dienomis, pateikimas
Daug prabangių viešbučių, kavinės bei arbatos parduotuvės popietinę arbatą patiekia nuo 15 iki 17 val. Popietės arbatos ritualas dažniausiai pradedamas nuo gardžių vieno kąsnio sumuštinių su rūkyta lašiša, agurkais, arba kiaušiniu ir pipirinėmis garstyčiomis. Po to valgomi šilti „Scones“ pyragėliai su šviežiu tirštu grietinėlės „Devon” kremu ir braškių uogiene, o galiausiai baigiama įvairiais sausainiais ir pyragaičiais. Pienas, citrina ir pyragai turi būti patiekiami ant specialių tam skirtų kelių aukštų padėklų.
Popietinė arbata „Kempinski Hotel Cathedral Square” Vilniuje ir someljė komentaras
„Kempinski Hotel Cathedral Square” popietinė arbata patiekiama nuo 14 iki 17 val. ir pradedama pikantiškais vieno kąsnio sumuštiniais, patiekiamais ant dailaus trijų aukštų padėklo. Jų įvairovė – nuo sumuštinių, paruoštų su šviežiais agurkais, kiaušiniu, majonezu su pipiriniais prieskoniais ar rūkyta lašiša su tepamu sūriu, iki patiekiamų su „Coroniation“ vištiena, kumpiu, keptu su medumi ir garstyčiomis. Vėliau valgomi šilti „Scones“ pyragėliai su šviežiu kremu ir braškių uogiene, o galiausiai - įvairūs naminiai pyragai ir pyragaičiai. Popietės arbatos ritualo metu prie maisto gali būti patiekiamas ir „Laurent - Perrier Brut“ šampanas. Anot geriausio 2013 m. Lietuvos someljė Narimanto Miežio, „šampanas yra žinomas kaip putojančio vyno tobulybės išraiška, o jo stilių atkartoti siekia bet kuris vyndarys. Tai viena žinomiausių prabangos prekių, kurios kūrimui bei tobulinimui reikėjo kelių šimtmečių. Prie popietės arbatos patiekiamas būtent šis šampanas, nes jis elegantiškai atgaivina, o jo intensyvi rūgštis ir sodrus poskonis padeda derinti šį gėrimą su gausybe įvairiausių patiekalų.”
Profesionali arbatos meistrė:
3. Kas yra arbatos meistrė, dar kitaip vadinama arbatos „someljė” ?
Popietinę arbatą pristatanti Loreta Miliauskaitė baigė specialų „The Teamaster Silver Training Programme” kursą, kur buvo analizuojama žalios, juodos ir pusiau fermentuotos arbatos auginimas, apdirbimas bei gamyba, degustuojamos skirtingos arbatų rūšys iš įvairių Indijos, Ceilono, Kenijos, Japonijos, Kinijos ir Formosa regionų, pateikiama informacija apie vaisines bei žolelių arbatas, jų pritraukimo savybes; apmokoma, kaip tobulai paruošti bei vykdyti arbatos ceremoniją, kaip patarti svečiams bei rekomenduoti tinkamiausią pasirinkimą, kaip laikyti ir saugoti arbatos ruošimo indus bei reikmenis.
4. Popietės arbatėlės tarpukario Lietuvoje
Angliška popietinės arbatos tradicija buvo populiari ir tarpukario Smetonos laikų Lietuvoje, tuometinėje sostinėje Kaune, kitaip ji dar vadinta „five-o-clock‘ais“ (nuo angliško žodžio „five o‘clock“) – „penkta valanda“. Penktos valandos arbatėlės buvo madingi popietiniai Kauno ponių susiėjimai. Šiuose suėjimuose buvo ne vien šnekučiuojamasi prie arbatos ar kavos puoduko, bet ir šokama. Svečiai padėdavo „Lopšeliui“ finansiškai bei aptardavo kitus svarbius klausimus. Kituose restoranuose, kavinėse, arbatinėse ar cukrainėse imtiems rengti „five-o-clok‘ams“ – jie tapo neatskiriama laikinosios sostinės kasdienės kultūros dalimi. „Arbatėlės“ išpopuliarėjo, nes jas suruošti buvo labai pigu.
Šaltinis: Andrius Zeigis
Žurnalo „Restoranų verslas“ Nr. 4/2009 (32) informacija
5. Popietės arbatėlė kituose „Kempinski” viešbučiuose
Popietės arbatos ritualas populiarus ir kituose „Kempinski” viešbučiuose visame pasaulyje - nuo Tailande, Bankoke, esančiame viešbutyje „Siam Kempinski Hotel Bangkok”, iki viešbučių Europoje – Šveicarijoje, Vengrijoje, Rusijoje, Bulgarijoje Maltoje, Vokietijoje, Austrijoje ir, žinoma, Didžiojoje Britanijoje, Londone. Kiekviename jų ši britiška tradicija pateikiama skirtingai bei su žiupsneliu savo regiono prieskonio. Pavyzdžiui, Abu Dabyje įkurtame „Emirates Palace by Kempinski” prie arabiškų ir europietiškų arbatų siūlomi auksu apibarstyti šokoladiniai desertai, Vienoje esančiame „Palais Hansen Kempinski Vienna” popietine arbata galima mėgautis skambant DJ muzikai, o Berlyne įkurtame „Hotel Adlon Kempinski Berlin” popietinė arbata šiuo metu žavi itin įdomia koncepcija – „Adlon Swinging Sundays“ – atgaivinančia 1920-ųjų tradiciją ir popietinę arbatėlę patiekiant su to meto šokiais bei muzika. Peterburgo „Kempinski Hotel Moika 22” viešbutyje yra įkurtas net ir specialus arbatos kambarys, kuriame popietinė arbata patiekiama prie židinio iš prabangaus rusiško porceliano.
6. Senovinė arbatos gėrimo tradicija tebepuoselėjama vakarinėje Anglijos dalyje paplitusiuose „arbatos kambariuose“ bei garsiausiuose Londono viešbučiuose, tokiuose kaip „Claridge's“, “The Langham London”, „The Dorchester“, „The Ritz“, “The Lanesborough”, „The Savoy“, “Brown's Hotel”, “Grosvenor House Hotel”, parduotuvių centruose „Harrod‘s“ bei „Fortnum and Mason“.
