Vilniuje penktadienį bulgarų žurnalistas ir rašytojas Petko Mangačevas pristatė 2007 metais parašytą knygą „Dr. Jonas Basanavičius - gyvenimas ir veikla Bulgarijoje“.
Lietuvos užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno vardu renginio dalyvius pasveikino URM Spaudos ir vešiųjų ryšių departamento direktorė Violeta Gaižauskaitė, kuri pažymėjo, kad J.Basavičiaus gyvenimo istorija liudija, kaip persipina dviejų Europos tautų - lietuvių ir bulgarų likimas.
„Pirmuosius laisvės vilties spindulius J.Basanavičius pradėjo skleisti gyvendamas Bulgarijoje, kurioje įgyta politinė patirtis padėjo telkti tautinio ir socialinio išsivadavimo jėgas Lietuvoje“, - sakė V.Gaižauskaitė.
Anot jos, būtent tokios asmenybės didžiųjų istorinių permainų laikais sugeba sutelkti ir įkvėpti tautą ryžtingiems žygiams į laisvę. „Matyt, neatsitiktinai ir Sąjūdžio lyderiai buvo mokslo ir meno žmonės, istorijos lūžio metu tapę politikais, atgimusios Lietuvos valstybės kūrėjais“, - sakė V.Gaižauskaitė.
P.Mangačevas - bulgarų žurnalistas, ilgametis įvairių Bulgarijoje leidžiamų žurnalų ir laikraščių redakcijų darbuotojas ir vyriausiasis redaktorius. Baigęs žurnalisto karjerą, nuo 1996 iki 2004 metų jis dirbo auklėtoju Sofijos našlaičių namuose, įgijo socialinės pedagogikos specializaciją Sofijos universitete. Pastaraisiais metais P.Mangačevas išleido apsakymų rinkinį ir dvi knygas.
Vasario 16-osios akto signataras J.Basanavičius keletą metų gyveno ir dirbo Bulgarijoje. 1879-1882 ir 1885-1892 metais jis dirbo Lomo miesto vyriausiuoju apskrities gydytoju ir ligoninės vedėju, 1884-1885 metais - vyriausiuoju apskrities gydytoju Elenos miestelyje, 1892-1905 metais - kunigaikščio Ferdinando rezidencijos prie Varnos miesto ir vietos gimnazijos gydytoju.
Jis buvo pacientų gerbiamas medikas, atviras medicinos mokslo naujovėms. Išsamios gydytojo publikacijos lietuvių, rusų ir bulgarų kalbomis teikė visuomenei žinių apie įvairių ligų prevenciją ir gydymą. Nemažai jo sukurtų medicinos terminų pateko į bendrinę lietuvių kalbą.
