Lietuvai gegužės 1-ąją įstojus į Europos Sąjungą (ES), šalies verslininkai, nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai galės dalyvauti ES pagalbos projektuose trečiosioms šalims.
Ketvirtadienį Vilniuje Europos Komisijos ir jos koordinuojamą užsienio pagalbos politiką įgyvendinančios institucijos "EuropeAid" atstovų delegacija pristatė ES pagalbos politiką ir galimybes bei sąlygas dalyvauti ES pagalbos programose ir projektuose, skirtuose trečiosioms šalims.
Pasak URM pranešimo spaudai, per vykdomą plėtros ir pagalbos politiką ES siekia kovoti su skurdu bei badu, žmogaus teisių pažeidimais besivystančiose šalyse, prisidėti prie konfliktų ir nestabilumo židinių mažinimo pasaulyje.
Kaip ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Šarūnas Adomavičius, "plėtros ir pagalbos politika - tai visų išsivysčiusių šalių neatskiriama užsienio politikos dalis".
"Ja siekiama garantuoti taiką, ekonominį augimą bei socialinį stabilumą pasaulyje, mažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių", - pabrėžė URM sekretorius.
Jo teigimu, praėjusiais metais Vyriausybė patvirtino Lietuvos plėtros ir pagalbos nuostatus 2003-2005 metams, pagal kuriuos Lietuva teiks pagalbą Baltarusijai, Ukrainai, Rusijos Kaliningrado sričiai, Moldovai, Kaukazo šalims, Afganistanui ir Irakui.
Š.Adomavičiaus teigimu, Lietuvai tai yra prioritetinės šalys ir regionai.2002 metais Lietuva plėtros ir pagalbos politikai skyrė apie 11 mln. litų. Dalis šių lėšų teko humanitarinei pagalbai (Afganistanui, Indijai, Ukrainai, Lenkijai ir kitoms šalims), taip pat dvišaliams projektams, pavyzdžiui, "Ukrainos valstybės tarnautojų mokymas, "Pietų Kaukazo NVO stiprinimas".
Europos Sąjungos šalys plėtros ir pagalbos projektams bei programos kasmet skiria beveik 30 milijardų eurų, Europos Komisija, kaip Europos Bendrijų atstovaujamoji institucija, prideda dar maždaug 6,5 milijardus eurų (2002 metais).
Kartu sudėjus, tai sudaro daugiau nei pusę visos pasaulyje per metus suteikiamospagalbos.
ES teikia pagalbą daugiau kaip 160 šalių, teritorijų ir organizacijų visuose žemynuose."Europe Aid" delegacijos atstovo Constantino Stathopoulos teigimu, praėjusiais metais ES 400 mln. eurų skyrė TACIS programai, skirtai NVS šalims, 800 mln. eurų - Balkanų šalims.
Pasak delegacijos narių, Lietuva gerai suvokia perėjimo iš planinės į rinkos ekonomiką sunkumus, nes pati tai patyrė, todėl dabar yra sukaupusi nemažai patirties, kuria gali pasidalinti su kitomis šalimis.
Taip pat, "EuropeAid" atstovų teigimu, dalyvavimas pagalbos projektuose yra gera galimybė susigrąžinti dalį į ES biudžetą mokamų lėšų, nes pinigai paramos plėtros ir pagalbai programos skiriamos iš ES biudžeto.
Be to, tai puiki galimybė užsidirbti Lietuvos verslininkams.
URM Daugiašalių santykių departamento direktorius Rokas Bernotas taip pat pabrėžė, kad Lietuvai įstojus į ES, jos atstovai dalyvaus sprendimų priėmime, kam teikti pagalbą. Todėl "EuropeAid" atstovai susitikimo ir su Lietuvos ministerijų bei kitų valstybinių institucijų atstovais, kuriems pristatė ES plėtros ir pagalbos programas.
Tarptautinių organizacijų duomenimis, apie pusantro milijardo pasaulio gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, daugiau kaip 850 mln. yra neraštingi, apie 325 mln. negali lankyti mokyklos, maždaug 1,2 milijardo žmonių pasaulyje verčiasi su mažiau nei 1 JAV dolerių per dieną.
BNS
