Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, tarp spręstinų klausimų vienas iš svarbiausių – didėjantis jaunimo nedarbas visose Bendrijos šalyse. Vilniuje prasidėjusioje Europos socialinio fondo konferencijoje pristatyti geriausi 2007–2013 metų pavyzdžiai įdarbinant jaunimą.
Augantis jaunimo nedarbas kelia vis daugiau problemų Europos Sąjungoje. Ypač jaunimui įsidarbinti sunku ekonominio nuosmukio metu. Pernai jaunų bedarbių skaičius viršijo 23 procentus. Šiemet šis rodiklis padidėjo dar keliomis dešimtosiomis procento.
Tuo metu Lietuvoje, pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, šiemet, palyginti su praeitais metais, jaunimo nedarbas sumažėjo ir dabar siekia 20 proc.
„Aš manau, kad tos priemonės iš Europos socialinio fondo, kurios buvo taikomos 2007–2013 metų periodu, tikrai yra veiksmingos. Ir šiandien mūsų ministerija išgrynina tas pagrindines priemones, kurios buvo efektyvios, kad galėtų jas naudoti 2014–2020 metų laikotarpiu“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Vilniuje vykstančioje Europos socialinio fondo konferencijoje pristatoma 20-ties Europos Sąjungoje įgyvendintų projektų, efektyviai padėjusių jaunimui įsidarbinti, paroda. Tarp jų – keturi iš Lietuvos. Štai Kauno moterų užimtumo centras 2009–2012 metais įgyvendino jaunų tėvų įdarbinimo projektą, kurio metu 400 žmonių, daugiausia vienišų mamų, iš Vilniaus, Kauno, Tauragės, Alytaus ir Jurbarko galėjo mokytis ir įsidarbinti, o jų vaikus tuo metu prižiūrėjo projekto pinigais samdytos auklės arba darželio darbuotojos.
„Galvojam, kad ta idėja toliau turėtų išlikti ir turėtų tapti valstybine programa, nes socialiai atsakinga valstybė turėtų pasirūpinti vaikais. Taip pat ir darbdaviai turėtų būti lankstesni, suteikdami lanksčias valandas dirbant“, – teigia Kauno moters užimtumo informacijos centro direktorė Jūratė Puidienė.
Kitas Lietuvos projektas – verslumą skatinančio fondo įkūrimas. Iš jo bendrovė „Invega“ jaunimo verslui finansuoti yra suteikusi daugiau kaip 200 lengvatinių paskolų.
„Turime suteikę paskolą koklių gamyba užsiimančiai įmonei. Jaunas žmogus perėmė savo tėvų patirtį ir įsteigė įmonę, gamina rankų darbo koklius. Dar barzdaskučiai, kirpyklos, grožio salonai. Barzdaskučiai – tai visiškai naujas verslas, nauja paslauga, pradėta teikti Lietuvos rinkoje“, – pasakoja „Investicijų ir verslo garantijos“ vadovas Audrius Zabotka.
2014–2020 metams Europos Sąjungos socialinis fondas jaunimo įdarbinimui ketina skirti dar daugiau lėšų.
„Europos socialinis fondas jaunimo problemoms spręsti skirs 6 milijardus eurų. 3 milijardus tam tikriems regionams ir 3 jaunimo garantijų priemonėms įgyvendinti. Šie resursai turi būt panaudojami taip greitai, kaip tik įmanoma, turi būti pateikti sprendimai jauniems žmonėms, kurie neturi jokio darbo ir kurie nesimoko ir neturi galimybių susirasti darbo ateityje“, – sako Europos Komisijos komisaro L. Andoro kabineto narys Jiry Plecity.
Lietuva iš Europos socialinio fondo jaunimo nedarbui mažinti 2014–2020 metais tikisi gauti per 120 milijonų eurų. Visi asmenys iki 25-erių metų amžiaus, per 4 mėnesius tapę bedarbiais ar nutraukę mokslus, galėtų gauti atitinkamą pasiūlymą dirbti, tęsti mokymąsi, stažuotis ar atlikti praktiką.
