Trečiadienį (06.25) Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD) Vilniuje įvyko Lietuvos sporto strateginių klausimų ekspertų komisijos posėdis.
Klaipėdos kūno kultūros ir sporto skyriaus viršininkas Irenijus Zaleckis strateginės komisijos nariams pristatė 2003-2004 metų kūno kultūros ir sporto plėtojimo programą mieste. Daugiausiai diskusijų sukėlė jo teiginys, kad Klaipėda norėtų vietoj biudžetinių sporto įstaigų mieste steigti sporto klubus. Vieninga ekspertų nuomone, toks žingsnis turėtų neigiamų padarinių.
"Devyniasdešimtaisiais buvo imta naikinti sporto mokyklas, ketinant vietoj jų steigti sporto klubus. Rezultatas - 40 tūkst. vaikų buvo išvaryta į gatves, - komentavo KKSD generalinis direktorius Vytas Nėnius.
Pasak jo, atsisakius sporto mokyklų grandies kiltų daug problemų. Tą liudija ir Estijos patirtis: po reorganizacijos Estijoje liko 4 sporto mokyklos, tačiau daugelis sporto šakų jau turi problemų.
"Apie sporto mokyklų naikinimą šiandien kalbėti dar anksti", - tvirtino KKSD vadovas.
KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Algirdas Raslanas komentavo Lietuvos olimpinės rinktinės pirmojo šių metų pusmečio rezultatus.
"Norėtųsi, kad kai kurių sporto šakų federacijos būtų aktyvesnės. Tačiau džiugu, kad labai aktyvūs miestai",- sakė A. Raslanas.
Kalbėdamas apie atskiras sporto šakas, kaip vienus ryškiausių lyderių šiuo metu jis įvardijo baidarių ir kanojų irklavimo atstovus.
"Antri pagal pajėgumą, sakyčiau, plaukikai - yra suformuota labai pajėgi grupė", - kalbėjo KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Dėl sportininkų sveikatos nuostolių turi dviračių federacija, boksas, irklavimas. Daugmaž stabilių rezultatų pasiekia dziudo atstovai, graikų-romėnų imtynininkai.
Posėdyje aptarta ir 2006 metų Turino (Italija) žiemos olimpinių žaidynių programa. Renginyje dalyvavę žiemos sporto šakų atstovai - Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas Kazimieras Starkevičius, slidinėjimo federacijos prezidentas Vytautas Zumeris, ledo ritulio federacijos prezidentas Rolandas Bučys, greitojo čiuožimo federacijos prezidentas Česlovas Staišiūnas - pristatė savo sporto šakų plėtotės programas.
Anot K. Starkevičius, dailiajame čiuožime šiuo metu esantis "vakumas". "Taip atsitiko, matyt, dėl to, kad išėjo mūsų "grandai". Be to, trūksta bazių, reikia stiprinti trenerių grandį. Jiems, kaip ir sportininkams, būtina nuolat tobulėti. Todėl kviesimės užsienio specialistų, mūsų dailiojo čiuožimo atstovai netrukus vyks į stovyklą Latvijoje", - aktualijas dėstė K. Starkevičius.
Posėdyje kalbėta, kad 2004 metais vyksiančiame IV Lietuvos sporto kongrese būtina priimti sprendimą dėl profesionalaus neįgaliųjų sporto statuso.
"Iki šiol Lietuvoje neįgaliųjų sportas buvo suprantamas kaip neįgaliųjų integracija į visuomenę", - sakė KKSD generalinis direktorius V. Nėnius. Tačiau Lietuvos neįgaliųjų sportininkų dalyvavimas pasaulio ir Europos čempionatuose, ten pasiekti puikūs rezultatai verčia daryti atitinkamus sprendimus.
Pasak Aklųjų federacijos prezidento Raimundo Šimkaus, jeigu artimiausiu metu šis klausimas nebus išspręstas, tai greitai atsilieps ir sportininkų rezultatams.
"Vis dar važiuojame senu bagažu. Šiuo metu bemaž visi treneriai dirba visuomeniniais pagrindais. Vilniuje tėra viena sporto bazė, pritaikyta neįgaliesiems. O konkurencija pasaulyje stiprėja. Matau tik vieną išeitį - įkurti biudžetinę organizaciją, panašią į olimpinį sporto centrą, kur aklieji ir kiti neįgalieji galėtų treniruotis, gautų maitinimą ir galėtų siekti aukštų rezultatų", - siūlė R. Šimkus.
Strateginės komisijos nariams taip pat buvo pateiktas Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių kūno kultūros ir sporto padalinių struktūrų suvienodinimo projektas.
BNS
