Po Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos šūvių salvės M. Biržiška buvo palaidotas šalia savo bendražygio, Vasario 16-osios Aktą priėmusios Lietuvos Tarybos pirmininko Jono Basanavičiaus.
Perlaidojimo ceremonijoje Rasų kapinėse dalyvavo šeimos nariai ir bičiuliai, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson ir Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.
Į ceremoniją atvykęs pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis sakė, kad Biržiškų perlaidojimas iliustruoja pasaką, nepaisant sunkumų visada pasibaigiančią laimingai.
„Ši sakmė, trijų brolių kelionės sakmė baigėsi laimingai dėl to, kad teisingai. Čia yra ta vieta, kurioje jiems dera amžinai ilsėtis“, – ceremonijoje teigė Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
„Tai yra teisinga ir labai graži tų pasišventėlių, darbininkų, kovotojų už geresnę Lietuvą kelionės pabaiga“, – pridūrė jis.
Kovo 11-osios Akto signataras, buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas sakė: „Mes, gyvieji, liekame be galo dėkingi lietuvybę, Lietuvą, Vilnių, žmoniškumą gynusiems Biržiškoms. (...) Lenkiuosi jų šviesiam atminimui“.
M. Biržiškos karstą apjuosusią Lietuvos vėliavą kultūros ministrė įteikė jo anūkams.
Signataro ir jo artimųjų palaikų atgabenimą į Vilnių Lietuvos ir Jungtinių Valstijų pareigūnai derino trejus metus.
1882 metais Šiaulių apskrityje, Viekšniuose, gimęs M. Biržiška dirbo spaudoje, o 1915-aisiais buvo paskirtas pirmosios lietuviškos gimnazijos direktoriumi.
Po dvejų metų jis kartu su bendraminčiais inicijavo Vilniaus konferenciją, per ją išrinktas į Lietuvos Tarybą. Valstybingumą atkūrusios Lietuvos Mykolo Sleževičiaus Vyriausybėje kairiųjų pažiūrų M. Biržiška dirbo švietimo ministru.