Lietuvos dailės muziejus kviečia aplankyti Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) esančią Jurgio Baltrušaičio memorialinę biblioteką, kurioje nuo balandžio 30 d. nuolatos eksponuojama Užsienio reikalų ministerijos muziejui perduota žymaus lietuvių poeto, diplomato Jurgio Baltrušaičio pomirtinė kaukė bei 158 išlikusios poeto bibliotekos knygos.
Taip pat nuo balandžio 30 d. Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta paroda „Į LIETUVĄ GRĮŽĘ LIETUVOS PASIUNTINYBĖS PARYŽIUJE 1919-1960 METŲ DOKUMENTAI“, kurioje lankytojams pristatomi net 67 Lietuvos valstybei ir jos diplomatinei tarnybai reikšmingi archyviniai dokumentai bei daiktai. Šią parodą surengė Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir Lietuvos dailės muziejus. Paroda veiks iki gegužės 30 d.
Balandžio 30 d. Užsienio reikalų ministerija Vilniaus paveikslų galerijoje surengė iš Paryžiaus į Lietuvą parvežtų Lietuvos valstybei ir jos diplomatinei tarnybai reikšmingų archyvinių dokumentų ir daiktų iš Baltrušaičių šeimos archyvo perdavimo ceremoniją. Šias vertybes Lietuvos ambasadorei Prancūzijoje Jolantai Balčiūnienei įteikė Jurgio Baltrušaičio jaunesniojo sūnus Žanas (Jean) Baltrušaitis. O Lietuvos atminties institucijoms šiuos archyvinius dokumentus, knygas ir daiktus nuolatiniam saugojimui perdavė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
Vilniaus paveikslų galerijoje nuo 2002 m. veikiančioje Jurgio Baltrušaičio memorialinėje bibliotekoje nuo šiol bus nuolat eksponuojama ir pomirtinė Jurgio Baltrušaičio kaukė bei 158 išlikusios bibliotekos knygos, buvę poeto namuose Maskvoje, vėliau - bute Paryžiuje.
Pažymėtina, jog istorinę Jurgio Baltrušaičio memorialinės bibliotekos, kabineto ir svetainės baldų kolekciją Lietuvos dailės muziejus dar sovietiniais metais perėmė iš Lietuvos atstovybės Maskvoje, kurioje buvo išsaugota J.Baltrušaičio namų palikimo dalis. Vilniuje šis baldų rinkinys buvo restauruotas Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centre, o 2002 m. spalio 22 d. Vilniaus paveikslų galerijoje buvo atidaryta Jurgio Baltrušaičio memorialinių baldų ekspozicija – biblioteka (unikalių klasicizmo baldų rinkinys) ir darbo kabinetas (XX a. pr. baldai). Šioje J. Baltrušaičio bibliotekoje jau aštuoneri metai rengiami kameriniai kūrybos vakarai, kuriuose pristatomos kultūros palikimo vertybės, dabar rašomi literatūros kūriniai, vertimai, esė, kultūrologiniai darbai. J. Baltrušaičio bibliotekoje posėdžius rengia J. Baltrušaičio fondas, kuriam vadovauja aktorius Donatas Banionis.
Vilniaus paveikslų galerijoje įkurtos J. Baltrušaičio memorialinės bibliotekos spintose saugoma ir eksponuojama vertinga XIX a. ir XX a. pr. knygų, albumų, enciklopedinių leidinių kolekcija, kurią dabar papildė iš Paryžiaus atvežti 158 leidiniai. Didesnė dabar muziejui perduotų J. Baltrušaičio knygų dalis – žodynai, išleisti XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje, taip pat lietuvių kalbos gramatikos lietuvių, rusų kalbomis. Keletas leidinių nagrinėja Lietuvos istoriją, Lietuvos – Lenkijos santykius tarpukaryje. Užsienyje leista literatūra anglų kalba atspindi rusų okupuotos Lietuvos kovą už laisvę. Dauguma gožinės literatūros knygų lietuvių, rusų, suomių, olandų, danų kalbomis yra ir pažymėtos Jurgio Baltrušaičio autografais bei poetui knygas dovanojusių asmenų įrašytomis dedikacijomis.
Parodoje „Į Lietuvą grįžę Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje 1919-1960 metų dokumentai“ lankytojams pristatomi 67 Lietuvos valstybei ir jos diplomatinei tarnybai reikšmingi archyviniai dokumentai bei daiktai.
Bendromis Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo pastangomis, tęsiant Lietuvai reikšmingų dokumentų paieškas užsienyje, šiais metais į Lietuvą grįžo diplomato ir menotyrininko Jurgio Baltrušaičio jaunesniojo išsaugoti Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje 1919–1960 m. veiklos dokumentai, šeimos bibliotekos knygos. Juos Lietuvos ambasadorei Prancūzijoje Jolantai Balčiūnienei taip pat kaip ir knygas perdavė Jurgio Baltrušaičio jaunesniojo sūnus Žanas (Jean) Baltrušaitis.
Lietuvos pasiuntinybė Paryžiuje buvo įsteigta 1919 m. gruodžio 1 d. pirmuoju Lietuvos atstovu paskirtas Oskaras Milašius, nuo 1925 m. gegužės 20 d. - Petras Klimas. 1943 m. rugsėjo mėnesį Petras Klimas buvo suimtas gestapo, vėliau kalėjo Sibiro lageriuose. Karo ir sovietinės okupacijos metais Lietuvos pasiuntinybės veiklą Paryžiuje organizavo ir Lietuvos laisvės bylą tarptautiniu lygiu kėlė Lietuvos atstovas Stasys Antanas Bačkis. Perkėlus Stasį Antaną Bačkį į Lietuvos pasiuntinybę Vašingtone, jo vietą Paryžiuje užėmė Stasys Lozoraitis, rezidavęs Romoje.
Ženklų pėdsaką Lietuvos pasiuntinybėje Paryžiuje paliko dailės istorikas medievistas, diplomatas Jurgis Baltrušaitis jaunesnysis, kuris 1931–1954 m. dirbo joje kultūros patarėju, vėliau konsulu, taip pat pavadavo Lietuvos atstovą Paryžiuje Stasį Lozoraitį.
Nuo 1939 m. Lietuvos pasiuntinybėje Paryžiuje iki pat mirties 1944 m. patarėju dirbo ir žymus poetas, vertėjas ir diplomatas Jurgis Baltrušaitis vyresnysis, 19 metų praleidęs Lietuvos diplomatinėje tarnyboje Maskvoje.
Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje dokumentų ekspozicijoje demonstruojami 1917 m. gruodžio 11 d. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, 1918 m. vasario 16-osios akto, Lietuvos nepriklausomybės de facto pripažinimų notų vertimų patvirtinti nuorašai; pasiuntinybės Paryžiuje susirašinėjimo su Lietuvos užsienio reikalų ministerija, užsienio valstybių diplomatinėmis atstovybėmis veiklos, padėties Lietuvoje klausimais dokumentai; pasiuntinybės pranešimai apie Lietuvos užsienio politiką; dokumentai apie sudėtingus tarpukario Lietuvos ir Lenkijos santykius; tarnautojų asmens bylos, dokumentai apie kandidatus į Lietuvos garbės konsulus; namo pasiuntinybei pirkimo dokumentai, baldų brėžiniai, nuotraukos; pasiuntinybės antspaudai, konsulinio mokesčio ženklai, Lietuvos Respublikos diplomatiniai ir užsienio pasai. Pokario dokumentai atspindi apie Lietuvos diplomatinės tarnybos padėtį ir veiklą egzilyje, jos pastangas informuoti pasaulio visuomenę apie padėtį okupuotose Baltijos valstybėse, siekį atkurti jų valstybingumą.
Perduotuose diplomatiniuose archyvuose vienas ankstyviausių ir intriguojančių dokumentų yra susijęs su Jurgiu Baltrušaičiu vyresniuoju. Tai 1920 m. Rusijos revoliucinio tribunolo šaukimas jam atvykti į tardymą.
Parodą papildo Lietuvos pasiuntinio Paryžiuje Petro Klimo 1936-1940 metais filmuota medžiaga apie to meto diplomatus, kultūros ir meno kūrėjus.
