Neseniai susibūrusi Jaunimo iniciatyva drauge su kitų jaunimo organizacijų nariais ketvirtadienį prie Seimo ketina surengti mitingą, kuriame žadama protestuoti prieš siūlomą Aukštojo mokslo įstatymo projektą. Mitingo organizatoriai nuogąstauja, kad priėmus tokias pataisas, numatančias, jog už studijas teks mokėti beveik visiems studentams, aukštasis mokslas daugeliui gali tapti neprieinamas.
Interneto tinklalapyje pilieciai.lt paskelbtame pranešime sakoma, kad Vilniaus miesto savivaldybė leidimą tokiam mitingui jau išdavė.
„Mūsų tikslas – užtikrinti esminę ir sąžiningą aukštojo mokslo reformą, kuri laiduotų kokybiškas ir prieinamas studijas Lietuvoje,“ – sakė „Grupės už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą“ narys Valdemaras Juozaitis. - „Norime, kad jaunimas galėtų studijuoti Tėvynėje, tačiau pagal dabartinę „reformą“ galimybės studijuoti Lietuvoje netrukus daugeliui taps priklausomos ne nuo sugebėjimų, o nuo piniginės storio.“ Anot studento, iš reformos tikimasi, kad bus iš esmės reformuota išpūsta ir lėšas švaistanti povidurinio švietimo sistema, tačiau iš tiesų studijų kokybė telieka miglotu pažadu, o garantuojamas vien mokestis už studijas sieksiantis nuo 2 tūkst. iki 40 tūkst litų. ir banko paskolos kilpa ant kaklo.
Tuo tarpu vienas iš įstatymo pataisų autorių Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gintaras Steponavičius naujienų portalui „Balsas.lt“ sakė, kad skaičiai, apie kuriuos kalba mitingo organizatoriai, yra laužti iš piršto. Tačiau politikas pabrėžė, kad aukštojo mokslo finansavimo našta valstybei darosi sunkiai pakeliama.
Pasak jo, ir dabar už mokslą moka maždaug pusė iš 200 tūkst. studentų. Parlamentaras įsitikinęs, kad naujasis modelis leistų finansuoti labiausiai motyvuotus studentus. „Manau, kad arba įvedame sistemą, kurioje valstybė remia gabiausius, o kiti prie studijų prisideda savo lėšomis, arba ir toliau aukštojo mokslo sistema vegetuos ir mes liksime europinių tendencijų uodegoje“ - sakė G. Steponavičius.
Mitingo organizatoriai kritikuoja ir siūlomam įstatymo projektui kelią atvėrusį Konstitucinio teismo sprendimą. „KT pakeitė Konstituciją, laidavusią nemokamą aukštąjį mokslą visiems gerai besimokantiems, tad dabar ir gerai besimokantieji turės mokėti už studijas. Taigi KT viršijo įgaliojimus, sulaužė duotą priesaiką. Už tai KT sudėčiai turi būti skelbiama apkalta, o nutarimas skelbiamas niekiniu nuo priėmimo dienos“, – sako vienas mitingo organizatorių Nerijus Stasiulis. „Be to, anot studento, savita KT aukštųjų mokyklų „autonomijos“ interpretacija visiškai panaikina pastarųjų atskaitomybę visuomenei ir valstybei ir sudaro puikias prielaidas akademinei nomenklatūrai toliau marinti aukštojo mokslo sektorių už studentų ir jų tėvų pinigus.
G. Steponavičius portalui „Balsas.lt“ sakė, kad kai kuriems mitingo organizatorių reikalavimams jis pats linkęs pritarti. „Dėl pernelyg centralizuoto valdymo mūsų pozicijos sutampa. Tačiau jei studentai tikisi, kad valstybė ir toliau neš aukštojo mokslo finansavimo naštą vien ant savo pečių – tai yra iliuzija. Reikia ieškoti gal ir ne visada populiarių, bet principinių sprendimų“, - įsitikinęs parlamentaras.
Pasak politiko, siūloma reforma leistų aukštosios mokykloms konkuruoti dėl studentų skaidriai ir atvirai, o kam – privačiai ar valstybinei aukštajai mokyklai – teks valstybės finansuojama vieta, galėtų lemti ir patys studentai.
G, Steponavičius pridūrė, kad liberalų ir konservatorių parengtos įstatymo pataisos yra alternatyva dabartinės padėties aukštojo mokslo sistemoje išlaikymui, kurį siūlo Vyriausybė. „Tačiau mitingo organizatoriai viską suplaka į viena“ - stebėjosi parlamentaras.
