Atidarymas truks keturias dienas, jo metu suplanuota per 70 renginių, svarbiausias – pirmoji muziejaus paroda „Visas menas – apie mus“.
Ją papildys susitikimai su autoriais, diskusijos, edukaciniai renginiai, koncertai kiekvieną vakarą ir naktiniai šokiai.
Muziejų įkūrė ir jį finansuoja verslininkai Danguolė bei Viktoras Butkai, patį muziejaus pastatą projektavo architektas Danielis Libeskindas.
Pasak jo, muziejaus atidarymas yra “šventė miestui, menui ir žmonėms“.
„Kai sutikau Viktorą su žmona, mačiau žmones, turinčius įspūdingą viziją miestui. Man labai pasisekė. Tai gal ir vienas mažiausių mano muziejų, bet pats mėgstamiausias“, – atidarymo šventėje kalbėjo D. Libeskindas.
D. Butkuvienė, dėkodama dailininkams, akcentavo, kad šeimai pasisekė „prisiliesti prie dailės pasaulio“.
„Tai – kaip nugyventi kitą gyvenimą“, – sakė ji.
Idėja sukurti privatų muziejų V. Butkui kilo prieš dešimtmetį. Pats V. Butkus tikino, kad pakartotų nueitą kelią dar kartą.
Sutuoktiniai dėkojo mecenatams vildamiesi, kad muziejui pavyks suburti bendruomenę, „kuri myli meną“.
MO bus eksponuojama jų surinkta Lietuvos modernaus meno kolekcija nuo 1960 metų iki šių dienų. Joje yra tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros, video meno kūrinių. Pirmosios parodos kuratorė profesorė Raminta Jurėnaitė sako, kad kolekcija kaupta dešimt metų, bet jai ruoštasi visą gyvenimą, nuo pat jaunystės ir studijų.
„Ši paroda yra viskas apie mus ir tuo pačiu apie mūsų gyvenimą. Tai 60 šalies gyvenimo metų ir 60 žmogaus gyvenimo metų. Tai dideli istoriniai dalykai, svarbios dramatiškos temos, laiko žymės, to, kas yra istorinis laikas ir tas, kuris yra praeinantis, individualus, kiekvieno žmogaus, trumpas, pilnas mažyčių džiaugsmų“, – sakė dailėtyrininkė.
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson sako, kad Lietuvos kultūrai MO muziejus reiškia „dvasinį kultūrinį pokytį mūsų sąmonėje“ ir tai, anot jos, yra didžiausia privati investicija į kultūrą regione.
Ji lygino muziejų su šachmatais, kai keičiant jų padėtį keičiasi ir visos kitos aplinkybės.
Pasak ministrės, tai yra nauja, konkurencinga traukos vieta miestui, kurią pastebi ir Lietuvos kaimynai. L. Ruokytė-Jonsson tikisi, kad muziejus bus „gaivališka, fantastiška“ traukos vieta menininkams ir meno mylėtojams.
„Tai yra civilizacinis pokytis, mentalinis šuolis mūsų sąmonėje, – kalbėjo kultūros ministrė. – Danguolė su Viktoru yra tie žmonės, kurie kilstelėjo vertybių sistemą, sampratą, šių sąvokų traktavimą į svaiginančias aukštumas. Svarbu, kad galiausiai Lietuva grįžta į tą vakarietišką civilizaciją“.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius prisiminė pirmąkart apie Butkų idėja kurti muziejų išgirdęs 2009-aisiais, dirbdamas Vyriausybėje, bei žavėjosi, jog sėkmingą verslą sukūręs ir didelę meno kolekciją sukaupęs V. Butkus „be didelio patoso nusprendė savo turimomis gėrybėmis pasidalinti su visais“.
Anot jo, geri miestai yra ten, kur „iš apačios kyla didingos idėjos“, o jas palaiko valdžia.
„Kas geriau vietoje jo galėjo atsitikti, jei ne šitas pastatas, ne šitas muziejus – aš turiu fantaziją, bet geriau nesugalvoju, – sakė R. Šimašius. – Tai yra nuostabus dalykas ir didi diena dėl to, ką šiandien turime“.
Ketvirtadienį be kitų renginių numatyta D. Libeskindo paskaita, pokalbis su profesoriumi Vytautu Landsbergiu, kas dvi valandas bus rengiamos ekskursijos po muziejų, vyks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pasirodymas, performansas „Atgiję paveikslai“.
Muziejaus pastatas pradėtas statyti pernai pavasarį, nugriovus čia daugiau nei penkis dešimtmečius stovėjusį kino teatrą „Lietuva“.
Beveik 3,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto muziejaus pastato pirmame aukšte yra holas su universalia sale, knygų parduotuvė, kavinė, saugyklos, antrame – mažoji parodų salė bei skaitykla, administracinės patalpos. Pagrindinė ekspozicijų salė įrengta trečiame aukšte. Muziejuje taip pat įrengta atvira stogo terasa bei skveras prie pastato.
Anksčiau V. Butkus yra minėjęs, kad visa projekto vertė siekia 15 mln. eurų, iš jų vien modernizmo kolekcijos sudarymas kainavo apie 4 mln. eurų.
