Šiandien Vilniuje Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatyta iniciatyva sukurti didžiausią Lietuvoje Žalgirio mūšio maketą, skirtą vieno svarbiausių karinių ir politinių įvykių viduramžių Europoje 600-ųjų metinių paminėjimui.
Maketo sukūrimą inicijuoja bei juo rūpinsis Lietuvos istorijos institutas ir AB „Stumbras“. Pastaroji įmonė taip pat finansuos šio savo dydžiu rekordinio projekto įgyvendinimą.
Iš gausybės mini modeliavimo dalių sukurtas Žalgirio mūšio maketas išsiskirs savo dydžiu bei detalumu – besikaunančias puses vaizduos daugiau nei 1000 penkių centimetrų dydžio kareivių, o maketas užims net 20 kvadratinių metrų plotą. Kareivių figūrėlės specialiai šiam projektui bus liejamos bei dažomos remiantis Lietuvos istorijos specialistų konsultacijomis ir patarimais.
Penkių istorikų darbo grupė jau apibendrina lietuviškus, lenkiškus, vokiškus bei kitų šalių istorinius šaltinius ir mokslinę literatūrą, kuria remiantis bus siekiama pasirinktą Žalgirio mūšio epizodą pavaizduoti kuo objektyviau bei tiksliau, atspindint tokias detales kaip šalmų ir skydų formos, tuo metu naudotus ginklus ir kt.
Pasak Lietuvos istorijos instituto direktoriaus Rimanto Miknio, tai yra precedento Lietuvoje neturintis projektas, išsiskiriantis savo apimtimi ir istorinių detalių kruopštumu, todėl yra rimtas bei įdomus iššūkis istorikų komandai. „Apie Žalgirio mūšio svarbą Lietuvai net nereikia kalbėti - jis nulėmė mūsų valstybingumo raidą keliems šimtmečiams į priekį. Tačiau iki šiol Lietuvoje, skirtingai nei Lenkijoje, neturėjome mūšio detalių tyrimų, todėl istorikų tyrimas bus ne mažiau svarbus šio projekto rezultatas nei pats mūšio maketas“, - teigia R.Miknys.
„Stumbro“ generalinio direktoriaus Česlovo Matulevičiaus teigimu, tokio projekto finansavimą įmonė vertina kaip duoklę istorijai. „Esame viena seniausių bendrovių Lietuvoje, todėl nedvejodami nusprendėme prisidėti prie Žalgirio mūšio metinių minėjimo, todėl greitai radome bendrą kalbą su Lietuvos istorijos institutu. Neabejoju, kad mūsų partnerystės rezultatas taps vienu įspūdingiausiu Žalgirio mūšio minėjimo akcentu bei išliks ateities kartoms kaip puiki patriotiškumo skatinimo bei edukacinė priemonė“, - sako Č.Matulevičius.
Žalgirio mūšio maketo eksponavimui vietą paskyrusio Lietuvos nacionaliniu muziejaus direktorės Birutės Kulnytės teigimu, šis unikalus eksponatas puikiai derės prie muziejaus ekspozicijos, skirtos LDK laikmečiui, be to, tikimasi, kad projektas „Žalgiriui 600“ į muziejų pritrauks dar gausesnį istorija besidominčių svečių būrį.
Prie projekto edukacinės funkcijos prisidės ir specialiai sukurta svetainė Zalgiriui600.lt, kurioje jau nuo šiandien galima rasti pradinę informaciją apie projektą. Svetainė bus nuolat gausinama istorikų darbo grupės pateikta vizualine medžiaga ir tekstais.
Planuojama, kad Žalgirio mūšio maketas bus sukurtas iki mūšio metinių dienos - liepos 15 d. Maketas bus kuriamas Lietuvos nacionalinio muziejaus dirbtuvėse, vėliau dalimis perkeltas eksponavimui į muziejaus patalpas, kur nuo vasaros jį galės išvysti visi lankytojai.
Artimiausią mėnesį Lietuvos istorijos instituto penkių specialistų grupė, kuriai vadovauja istorikas Darius Baronas, rinks medžiagą apie Žalgirio mūšį, lygiagrečiai bus kuriamas maketo pagrindas bei reljefas, atitinkantis Griunvaldo apylinkių kraštovaizdį. Artimiausiu metu istorikai nuspręs, kurią konkrečiai mūšio sceną turėtų vaizduoti maketas ir koks bus pulkų išsidėstymas. Planuojama, kad nuo gegužės mėn. pradžios išlietas ir nudažytas figūrėlės per pusantro mėnesio maketo statymu užsiimsiantis Robertas Vaičiulis apjungs į vientisą mūšio sceną.
Istorikų darbo grupėje be Dariaus Barono taip pat dirbs Lietuvos istorijos instituto specialistai Artūras Dubonis, Rimvydas Petrauskas, Gitana Zujienė ir Gintautas Rackevičius.
Lietuvos nacionalinis muziejus specialiai Žalgirio mūšio maketui adaptuos erdvę, kurioje jis bus eksponuojamas.
