Vilniuje planuojami Prancūzijos imperatoriaus Napoleono kariuomenės 1812 metų žygiui per Lietuvą skirti renginiai, kurių metu bus perlaidoti užpernai atrasti tūkstančių prancūzų karių palaikai.
Kaip BNS sakė projektą koordinuojanti Vilniaus miesto mero patarėja Dalia Bardauskienė, remiantis preliminaria Napoleono dienų Vilniuje programa, pagrindinis gegužės 29 - birželio 1 dieną planuojamų iškilmių akcentas bus Šiaurės miestelyje atrastų karių palaikų perlaidojimas Antakalnio kapinėse.
Kapavietės projektas buvo ilgai derinamas su prancūzų ekspertais. Antakalnio kapinėse rengiamo daugiatautės Napoleono armijos memorialo statymą finansuoja Prancūzija, skyrusi 55 tūkst. eurų (189 750 tūkst. litų). Manoma, kad perlaidojus karius, birželio 1 dieną ant kapavietės bus atidengta memorialinė lenta.
Numatoma, kad į Napoleono dienas Vilniuje atvyks karo istorijos klubų nariai iš Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos, Prancūzijos ir kitų šalių.
Vilniuje palaidotų imperatoriaus Napoleono kariuomenės karių palaikų perlaidojimą ir kitus 1812 metų įvykiams Lietuvoje paminėti skirtus renginius koordinuos Vyriausybės sudaryta komisija.
Kaip trečiadienį pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, komisijai pirmininkaus krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, jo pavaduotojas bus Kultūros ministerijos sekretorius Juozas Širvinskas.
Taip pat komisijoje dirbs Užsienio reikalų, Vidaus reikalų ministerijų, Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos istorijos instituto bei Vytauto Didžiojo karo muziejaus atstovai.
Iki gegužės 23 dienos komisija turi parengti ir patvirtinti imperatoriaus Napoleono kariuomenės karių palaikų perlaidojimo ceremonijos ir 1812 metų įvykiams Lietuvoje paminėti skirtų renginių programą bei numatyti jų finansavimo šaltinius.
2001 metų lapkričio mėnesį, vykdant statybos darbus buvusios karinės bazės teritorijoje Šiaurės miestelyje, buvo surasti žmonių kaulai. Kadangi prie kaulų buvo aptiktos metalinės sagos su numeriais, nekilo abejonių, kad tai yra Napoleono kariuomenės karių kapavietė, nes tik šios armijos karių sagose buvo žymimas pulko numeris.
Kapavietės kasinėjimai buvo atnaujinti rugsėjo mėnesį, atvykus Didžiosios Britanijos ir JAV televizijos bendrovių BBC ir "Discovery Channel" filmavimo grupėms, kuriančioms pasakojimus apie šį istorinį radinį.
Kapavietėje archeologai aptiko iš viso 3 tūkst. Napoleono armijos karių palaikus.
Napoleono kariuomenėje buvo ne tik Prancūzijos, bet ir daugelio kitų Europos kraštų kariai. Aptiktos sagos leidžia kalbėti, kad čia buvo palaidoti ir Italijos, Austrijos, Lenkijos ir kitų šalių kariai.
Pasak archeologų, 1812-1813 metų Vilniaus gubernatūros oficiali ataskaita carui leidžia teigti, kad Vilniuje buvo palaidota maždaug 40 tūkst. Napoleono armijos karių.
Vilniuje Šiaurės miestelio teritorijoje 1812 metais puldami rusų kariuomenę, prancūzai buvo išsikasę griovius. Vėliau, Napoleono armijai traukiantis per Lietuvą, daugybė kareivių žuvo ir juos čia palaidojo rusai. Nuo šalčio ir bado mirusius Napoleono armijos karius rusai laidojo tuometiniuose Vilniaus priemiesčiuose - Šiaurės miestelyje, Žvėryne.
Rusijos caras buvo pavedęs Napoleono armijos karių palaikus sudeginti, tačiau tai nebuvo padaryta, kadangi vėjas miesto link atnešė smarvę.
Prancūzijos imperatorius Napoleonas su savo kariuomene per Lietuvą žygiavo 1812 metais, puldamas Rusiją ir, Rusijos pajėgų sutriuškintas, traukdamasis. Kampanijos metu Vilniuje buvo apsistojęs ir pats imperatorius.
Iki perlaidojimo palaikai yra saugomi Antakalnio kapinių koplyčioje.
BNS
