Ketvirtadienį baigėsi dvi dienas sostinėje vykęs 53-iasis Geležinkelių transporto tarybos (GTT) posėdis, kuriame buvo nagrinėjami aktualiausi tarptautinės geležinkelio sistemos klausimai.
Susitikime, kuriame Lietuva priėmė septyniolikos šalių delegacijų narius, daugiausia dėmesio buvo skiriama keleivių ir krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais koordinavimo bei vagonų apskaitos klausimams, bendrojo prekinių vagonų parko naudojimo administravimui bei su juo susijusiems tarpusavio atsiskaitymams. GTT nariai posėdyje taip pat aptarė techninių standartų 1520 mm geležinkelio sistemai kūrimą ir bendrą techninę politiką dėl šios vėžės sistemos, nagrinėjo tarptautinės geležinkelių sistemos plėtros galimybes.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos teigimu, dvi dienas trukusiame posėdyje kone labiausiai buvo akcentuojami tarptautinės geležinkelio sistemos administravimo klausimai. Pasak S. Dailydkos, būtent šiame sektoriuje iškyla daugiausia problemų.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendradarbiavimo su GTT sutartį pasirašė dar 1993 m., tačiau tarybos veikloje dalyvauja pagal atskirą susitarimą, kuris numato, kad bendrovei tarybos sprendimai privalomi tik tuo atveju, jei ši atskirai įsipareigojo jų laikytis. „Lietuvos geležinkeliai“ taryboje turi patariamojo balso teisę.
Anot S. Dailydkos, Lietuva nežada tapti visateise GTT nare, nes dabartinis šalies statusas taryboje yra gana naudingas ir produktyvus tarptautinio bendradarbiavimo požiūriu. „Bendradarbiaudami su taryboje esančių užsienio šalių bendrovėmis mes įgijome daug vertingos patirties ir nuveikėme nemažai darbų. Prisiminkime 2008 m. visus lūkesčius pranokusį tarptautinį kombinuoto krovinių vežimo traukiniais projektą „Vikingas“, kuriame petys į petį dirbo Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos geležinkelių, uosto krovos kompanijos ir Klaipėdos, Iljičiovsko bei Odesos uostai. Tais metais mūsų šalis iš geležinkelių transporto užsidirbo daugiau nei milijardą litų, ir šis projektas prie minėtos sumos prisidėjo labai ženkliai“, – sakė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius.
Pasak S. Dailydkos, jei Lietuva visiškai nebendradarbiautų su GTT, šaliai tai sukeltų nemažai sunkumų. „Lietuvai iškiltų daug problemų: norint geležinkeliais gabenti įvairius krovinius, reiktų visokiausių leidimų, papildomų sutarčių pasirašymo, naujų administracinio ir kitokio pobūdžio struktūrų kūrimo ir panašiai. Visa tai valstybei kainuotų didelius pinigus“, – aiškino S. Dailydka.
1992 m. įsteigtai GTT šiuo metu pirmininkauja AB „Rusijos geležinkeliai“ prezidentas Vladimiras Jakuninas. Patariamojo balso teisę organizacijoje turi ir AB „Estijos geležinkeliai“.
Kitas GTT posėdis planuojamas Suomijoje, Helsinkyje.
