.jpg)
Aukščiausiasis Teismas gegužės 8 dieną paskelbė galutinį verdiktą vienoje garsiausių praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio žmogžudystės bylų – Vilniuje, šalia Vyriausybės rūmų, susprogdinto bankininko Rimanto Grainio mirties užsakovu įvardytas garsus automobilių sporto meistras Alvydas Albrechtas iš Kauno.
1995-ųjų gegužės 26-osios popietę sostinės centre žinomas finansininkas R. Grainys buvo aptiktas išdraskytas į gabalus nuo galingo sprogmens sumaitotame prašmatniame automobilyje „Mercedes-Benz“. Prieš kelias savaites galutinis taškas šioje byloje padėtas net po šešerius metus trukusio teismų maratono: A. Albrechtas dukart buvo išteisintas, tačiau vėliau vėl nuteistas. Galutiniu ir neskundžiamu Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu A. Albrechtui skirta 8 metų kalėjimo bausmė.
Netikėta išpažintis ligoninėje
Praeityje garsaus automobilių lenktynininko iš Kauno pavardė šioje rezonansinėje byloje minima iškart po įvykio, tačiau vėliau ji kažkur dingsta. Įdomiausia, kad apie A. Albrechtą užsimena tuometis Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos komisaras Tomas Ulpis. Primename, kad šis buvęs Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas iš teisėsaugos savo noru pasitraukė po praėjusių metų rudens sprogimo Kauno žudynių byloje, kai netikėtai televizijos eteryje pasiviešinęs slaptas informatorius Mindaugas Žalimas aiškiai leido suprasti, kad esą T. Ulpis buvęs vienas iš pareigūnų, kurie neva dar iki kruvinosios 2009 m. spalio 5-osios ryto žinoję apie Drąsiaus Kedžio planus nušauti penkis žmones.
Kaip viskas buvo iš tiesų, turėtų paaiškėti teisme atvertus aukštų teisėsaugos pareigūnų bylą. Šis teismo procesas turėtų būti pradėtas dar iki rudens. Savo tarnybiniame pranešime T. Ulpis 1995 m. gegužės 26 d. nurodo, kad nugriaudėjus sprogimui jis nuvyko į Šv. Jokūbo ligoninę, kur buvo nuvežtas sunkiai sužeistas R. Grainys.
Šis prieš operaciją jam pasakė, kad sprogdinimą dėl skolų įvykdė tais laikais sostinėje siautėjusios Zelionų gaujos narys Olegas Lysenka, pravarde Lysyj, arba Alius (taip sutrumpintai kai kuriuose sluoksniuose vadinamas Alvydas – aut. past.). Alių iš Kauno vienas iš žudikų Genadijus Bazurinas įvardijo dar 1998 m., tačiau vėliau šis vardas ilgiems metams dingo iš bylos puslapių ir prokurorų akiračio.
Jis buvo prisimintas tik prieš dešimt metų. Dar po trejų metų A. Albrechtui išduotas Europos arešto orderis, ir 2005 m. gegužės 25 d. kaunietis buvo sulaikytas kaip įtariamas žmogžudystės organizavimu.
Su šautuvu – į kabinetą
Kaip skelbiama antroje mano knygoje „Kruvinasis mafijos maršrutas“, R. Grainio įkurtas bankas „Ekspress“ 1993 m. birželio 13 d. dienraštyje „Respublika“ minimas kaip pirmasis naujas Lietuvoje įregistruotas komercinis bankas, surinkęs pusės milijardo talonų kapitalą.
Buvęs Vilniaus 6-ojo skyriaus vadovas Jonas Subačius prisimena, kad 1990-ųjų pradžioje R. Grainys atstovavo kai kurioms čečėnų grupuotėms Lietuvoje ir buvo vienas įžūliausių reketininkų. Kalbama, kad kartą jis įėjo į vieno vėliau aferomis pagarsėjusio veikėjo biurą, išsitraukė nupjautavamzdį ir kelissyk šovė į sieną, tiesiai į tą vietą, kur turėjo būti kabineto šeimininko galva. Pasakęs, kad kitas šūvis bus pačiam verslininkui, vyras skubiai pasitraukė.
Kai Čečėnijoje prasidėjo karas, R. Grainys suartėjo su Vilniuje gyvenančiais čečėnų banditais. Netrukus vedė vėliau žuvusio pirmojo Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo dukterį Fatimą T. Vėliau iš konfliktų drebinamos šalies į Vilnių parsivežė žmonos seserį, brolį ir motiną.
Lietuvoje R. Grainys buvo užmezgęs glaudžius ryšius su tais laikais valdžios viršūnėje dominavusiais Aukščiausiosios Tarybos deputatais, įtakingų politinių partijų veikėjais. Sąjūdžio laikais jis spausdino įvairią nepriklausomybės idėjas ugdančią literatūrą, buvo anuomet populiaraus leidinio „Sąjūdžio žinios“ leidėjas.
Vogė ir plovė pinigus?
Jau tais laikais R. Grainys palaikė gerus ryšius su stambiausių Maskvos bei užsienio bankų savininkais.
Tačiau jis ypač išgarsėjo, kai 1990 m. susipažino su vėliau finansinėmis aferomis pagarsėjusiu Visvaldu Dubausku ir šiam mėgino padėti susigrąžinant seną skolą. Dėl šios istorijos įkalintas Lukiškėse R. Grainys veržėsi kaip įmanoma greičiau ištrūkti į laisvę. „Aš tau susimoku ir išeinu. Sakyk, kiek.
Tačiau jam buvo atsakyta, kad to nebus, – prisimena buvęs sostinės „šeštokų“ vadas. – Bet po 9 mėnesių jis išties išėjo į laisvę. Pamenu, važiuoju senu tarnybiniu „Žiguli“, o R. Grainys prilekia, demonstratyviai mėgina mane prispausti, blokuoti savuoju „Mersedes“ ir atidaręs langą šaukia: „Matai, išėjau!“ 1993-iųjų pradžioje prokurorai gavo duomenų, kad keli asmenys iš valstybės biudžeto bandė pavogti 132 mln. rublių.
Vėliau pasiekė informacija, kad nusikaltėliai nusitaikė į dar didesnę sumą – daugiau kaip 2 mlrd. rublių.Įtarimai pinigų plovimu buvo pareikšti R. Grainiui, jam tariamai iš vienos Grozno firmos į Lietuvos žemės ūkio banko Naujosios Vilnios skyriaus sąskaitą turėjo įkristi net 200 mln. rublių.
Praėjus kuriam laikui iš Lietuvos paslapčia pasprukęs V. Dubauskas 1994 metais buvo sulaikytas Lenkijoje. Beje, tai pirmasis aferistas, kurį užsienio valstybė perdavė Lietuvai.
Akcininkų konfliktas
Kaip viena iš R. Grainio žūties versijų buvo įsiplieskęs konfliktas tarp jo ir Vladimiro Naidūno. Abu jie tuo metu buvo didžiausi banko „Ekspress“ akcininkai.
Pastarasis R. Grainiui buvo skolingas milijoną JAV dolerių, tačiau juos grąžinti delsė. Tiesa, 2000-ųjų vasarą patį V. Naidūną taip pat bandyta susprogdinti Vilniuje, kai šis su sargybiniu važiavo automobiliu „Lincoln“. Neištvėręs įvairių tarnybų dėmesio jis daug ką pardavė ir paskutinius gyvenimo metus iki mirties gyveno uždarą gyvenimą sostinėje.
Dar viena versijų – esą R. Grainys savo finansinėmis machinacijomis ypač trukdė tais laikais Vilniuje šeiminkavusiems ir naujiesiems atvykėliams didelių simpatijų nerodžiusiems brigadininkams.
FAKTAI: R. Grainio byla
Pareigūnai išsiaiškino, kad R. Grainį susprogdino anuomet vienas garsiausių Vilniaus samdomų žudikų Valerijus Januškevičius
V. Januškevičius 2001-ųjų rudenį dėl keliolikos nužudymų buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Jam priskiriamos 8 asmenų žmogžudystės
G. Bazurinui teismas iš pradžių skyrė 19 metų nelaisvės bausmę, tačiau vėliau, prokurorų prašymu, ją sumažino iki 14 metų
A. Albrechtas iki šiol kategoriškai neigia savo sąsajas su šešėliniu pasauliu ir tai, kad prisidėjo prie R. Grainio susprogdinimo
