Naujamiesčio mikrorajone gyvenanti Aldona pasakojo, kad jos kaimynė visada augino kates, jas esą net atsinešdavo iš gatvės. Pasak Aldonos, senyvo amžiaus moteris vienu metu turėjo apie 10 kačių.
„Trūko kantrybė. Mano kaimynės aistra katėms ir katinams išvarys mane iš proto. Senyvo amžiaus moteris augina 7 kates ir katinus, kurių nesugeba prižiūrėti – gyvūnai vaikšto apšepę, su žaizdomis, kelios katės yra tikrai sunkiai sužeistos, nes mato tik viena akimi, kitos – šlubuoja. Man atrodo, kad gyvūnai yra ligoti ir galbūt net platina tas ligas. Gaila ir pačių gyvūnų labai“, – pasakojo moteris.
Aldona aiškino, kad ne kartą kalbėjo su kaimyne dėl jos augintinių priežiūros, tačiau kalbos jokių rezultatų nedavė. „Man neramu, nes mano dukra labai mėgsta gyvūnus ir visada, kai ta kaimynė išleidžia savo kačių „šeimynėlę“ į kiemą, mergaitė bėga pas kates, glosto jas. Bijau, kad dukrytė neužsikrėstų kuo nors.
Mėginau kalbėti su ta kaimyne, bet viskas šuniui – gal reikėtų sakyti, katinui – ant uodegos, nes ji aiškina, kad prižiūri savo kates ir katinus, viskas yra gerai ir neva „nereikia čia kabinėtis“. Galbūt reikėtų atimti tuos gyvūnus iš moters?“, – svarstė vilnietė.
Gyvūnų globos atstovė: tokie žmones yra ligoti
Portalo tv3.lt kalbinta savanoriškos gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ atstovė Lina Miknevičiūtė tikino, jog gyvūnų atėmimas iš žmonių, kurie jų neprižiūri, dažniausiai problemos neišsprendžia.
„Nežinau, ar gražiai pasakysiu, bet, mano asmenine nuomone, tokie žmonės yra tiesiog ligoti ir ligos išgydyti neįmanoma. Na, nebent tai galėtų padaryti specialistai.
Konfiskuoti tas kates, paimti į prieglaudas, gydyti jas, užmigdyti įmanoma, bet tai niekaip neapsaugo nuo to, kad žmogus po savaitės ar po dviejų neparsineš kažkokios katytės, tada atsineš kitą kačiuką, jie pradės daugintis. Nuo to neapsaugosime“, – kalbėjo L. Miknevičiūtė.
Pasak gyvūnų prieglaudos atstovės, baudos gyvūnų „maniakams“ dažniausiai tai pat nepadeda. „Išrašyti kažkokią baudą policijos pagalba? Jei žmogus yra bedarbis, socialiai remtinas, tai ta bauda neatves žmogaus į protą.
Esame turėję atvejį, kai vyras bute laikė apie 30 sulaukėjusių kačių, tai gaudėme keliese ten, tai laukinės katės sukandžiojo savanorius. Teko dalį kačių užmigdyti, kitas reikėjo sterilizuoti, paleisti į lauką. Bet vėl skambino kaimynai ir sakė, kad vėl pas jį pilna kačių. Viena moteris taip pat laikė bute apie 30 kačių, tai vienas savanoris gyvūnų šeimininkę moterį laikė, nes ji puolė mušti mus, kad mes atimame jos kates.
Aišku, yra žmonių, kurie augina 14 kačių, bet jos visos kastruotos, nėra išleidžiamos į lauką, jos yra skiepytos, apsaugos nuo parazitų. Ir iš tokių žmonių aplinkos mes skundų nesulaukiame“, – pasakojo L. Miknevičiūtė.
Stengiasi išvengti gyvūnų atėmimo
Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Paluckas tv3.lt teigė, kad savivaldybės atstovai dažniausiai gyvūnų „maniakų“ problemas stengiasi išspręsti taikiai, civilizuotai. Vicemero teigimu, neretai tokiais atvejais pagalbą reikia suteikti ne tik gyvūnams, bet ir patiems gyvūnų šeimininkams.
„Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai šnekasi su kaimynais, bando tuos konfliktus išspręsti. Paprastai gyvūnų savininkai imasi įvairių priemonių, kaip savo augintinių gyvenimo sąlygas pagerinti, tarkime, išveda į lauką, gydo. Jeigu tai yra gyvūnų nepriežiūra ir yra sanitarinių problemų, pavyzdžiui, blogas kvapas, gyvūnai yra liguisti, tai čia yra du keliai.
Jeigu gyvūnų savininkas yra senyvo amžiaus asmuo, tai galbūt jam apskritai reikia pagalbos gyvenime, buityje. Socialinės paramos centre socialiniai darbuotojai į tokius skundus reaguoja ir nuvyksta pas tokius asmenis pasižiūrėti, patikrinti buities sąlygų. Kartais būna tokių dalykų kaip psichiniai sutrikimai, negalia intelekto atsiradusi, senatvinės demensijos požymiai, tai reikia pagalbos žmogui ir įsijungia paslaugų teikimas savivaldybės.
Jeigu yra abejonių dėl laikomų gyvūnų sveikatos, tai čia jau padeda socialinis darbuotojas su veterinarijos įstaigomis – tikrina gyvūnus, jų sveikatą, atsižvelgiant į kaimynų skundus“, – kalbėjo G. Paluckas.
Anot jo, matant, kad gyvūnai yra neprižiūrėti, liguisti, jie yra konfiskuojami ir paimami į UAB „Grinda“ gyvūnų prieglaudą. Vis dėlto, G. Paluckas atviravo, kad savivaldybės atstovai siekia išvengti tokių atvejų, mat prieglaudoje gyvūnų gyvenimo sąlygos yra apgailėtinos.
„Gyvūnų paėmimas yra paskutinė klausimo sprendimo stadija. Gyvūnus tokiais atvejais pristatome į gyvūnų prieglaudą, tai yra UAB „Grinda“, tik tiek, kad tai globos įstaigai reikia investicijų, ten gyvūnams tikrai nėra didelio džiaugsmo, sąlygos nėra ten geros. Labai džiaugiamės, jei kažkas tuos gyvūnus paima, priglaudžia“, – pasakojo G. Paluckas.
„Mes stengiamės ne bausti, o civilizuotai tarpininkauti ir taikiai išspręsti tuos klausimus, nes gyvūnai juk sprendžia ir tam tikrus socialinius klausimus – vienišumo, bendravimo stokos, rūpesčio“, – pridūrė Vilniaus vicemeras.
Gresia ir baudžiamoji atsakomybė
Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato, kad žiaurus elgesys su gyvūnais, taip pat jų kankinimas užtraukia baudą nuo 50 iki 1200 eurų su gyvūno (gyvūnų) konfiskavimu arba be konfiskavimo. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto už už gyvūnų kankinimą, užtraukia baudą nuo 1200 iki 1750 eurų su gyvūno (gyvūnų) konfiskavimu arba be konfiskavimo.
Žiaurus elgesys su gyvūnais, jų kankinimas, jeigu dėl to gyvūnui (gyvūnams) gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo 300 iki 1750 eurų su gyvūno (gyvūnų) konfiskavimu arba be konfiskavimo. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto už minėtą pažeidimą, užtraukia baudą nuo 1750 iki 2300 eurų su gyvūno (gyvūnų) konfiskavimu arba be konfiskavimo.
Atsakomybė už gyvūnų žiaurių elgesį su gyvūnais numatyta ir Baudžiamajame kodekse: tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už tai atsako ir juridinis asmuo.
