Vasario pabaigoje Berlyne, savo bute, rasta nužudyta dviejų mažamečių vaikų motina, Lietuvos pilietė Oksana Roškova (29 m.). Šešiolikmetį žudiką į policiją pristatė jo senelis.
Jokių argumentų neklausė
Vilnietė Oksana Roškova, vos sulaukusi 19 metų, Lietuvą paliko dar 2000-aisiais, su pirmąja emigracijos banga. Anksti tapusi našle Oksanos motina Larisa tuo metu iš vieno nedidelio atlyginimo vargiai sudūrė galą su galu.
Mergina pasirinko Ispaniją – ten jau buvo įsikūrę keletas draugų. Greitai įsidarbino. Vietinėse kavinukėse, ypač vasarą, trūko darbo rankų, tad Oksana gerą pusmetį dirbo padavėja, indų nurinkėja ir kitus emigrantės daliai tekusius darbus. Buvo patenkinta ir darbu, ir uždarbiu. Čia ji ir susipažino su verslo reikalais į Ispaniją atvykusiu, bent dešimčia metų vyresniu libaniečiu Fakru. Įsiliepsnojo meilė.
Apie savo mylimąjį mergina pranešė artimiesiems, kai grįžo iš Ispanijos. Ji pareiškė, jog jai nesvarbu, kad jis kito tikėjimo, ji tekėsianti už svetimtaučio ir pasiryžusi sekti paskui jį nors ir į pasaulio kraštą. Tiek Oksanos motina, tiek krikštamotė Nijolė bandė su ja kalbėtis, aiškinti, kokie nesusipratimai gali kilti dėl religinių bei tautinių skirtumų, tačiau Oksana nenorėjo nieko girdėti.
Priėmė musulmonų tikėjimą
Kaip vėliau sužinojo Oksanos artimieji, Fakro tėvas savo tėvynėje Libane buvo nuteistas už politinius įsitikinimus. Išleistas iš kalėjimo, pasiprašė politinio prieglobsčio Vokietijoje. Tačiau pilietybę buvo gavęs tik Fakro tėvas, o visa kita plati jų giminė teturėjo tik laikinus leidimus gyventi šioje šalyje. Šeima, pasak merginos pasakojimų, vertėsi gėrimų prekyba.
„Oksana nenorėjo girdėti jokių mūsų perspėjimų. Ji net priėmė jų tikėjimą, – liūdnai pasakojo Nijolė. – Jiedu susituokė tik mečetėje, civilinės santuokos įregistravę nebuvo. Oksana, nors ir priėmusi jų tikėjimą, per vestuves pasipuošė taip, kaip priimta Lietuvoje – balta suknele. Jaunieji apsigyveno Fakro tėvo nupirktame bute.“
Oksana retai lankė artimuosius, daugiau bendravo elektroniniais laiškais. Niekada niekuo nesiskundė, į nerimastingus motinos klausimus, kaip sekasi, visada atsakydavo, jog vyras esąs labai geras, jos nevaržantis, jai nereikia dėvėti musulmonėms įprastų drabužių, ji puikiai sutarianti su Fakro šeimos nariais, ypač su seserimis. Atrodė, moteris tikrai rado savo laimę...
Pasirodė paslaugūs ir mieli
Kai prieš 3 metus Oksanai gimė sūnus, motina nuvažiavo pas dukrą į Berlyną. Važiavo ne tiek anūko pažiūrėti, kiek įsitikinti, ar tikrai dukra patekusi į geras rankas. Jai buvo neramu dar ir dėl to, kad per daugiau nei 6 bendro gyvenimo metus žentas taip ir nerado laiko atvykti į Lietuvą, susipažinti su žmonos artimaisiais.
Nuvykusi pas dukrą, Larisa pateko į Oksanos vyro ir jo giminaičių globą. Išbuvo pas dukrą apie porą savaičių ir grįžo nurimusi. Fakras jai pasirodė labai mielas ir malonus, o jo giminaičiai – paslaugūs ir mylintys jos dukrą. Moteris artimiesiems pasakojo, jog ji, ko gero, be reikalo baiminosi – žentas labai europietiškas ir Oksaną myli.
Po pusantrų metų Oksana pagimdė antrąjį sūnų.
Paskutinis apsilankymas sukėlė nerimą
Vasario pradžioje, palikusi vaikus vyro seserų globai, Oksana atskrido į Lietuvą aplankyti motinos ir kitų artimųjų. Buvo kaip nesava, skundėsi galvos skausmais, depresija. Kaip įprastai tikino, esą viskas gerai – tik, matyt, pavasaris, užtat ir negalavimai visokie kimbantys... Tik jau išvažiuodama atgal į Vokietiją prasitarė, jog Fakras ją sumušęs. Priežastis – pavydas.
Mat Oksana, turėdama laisvo laiko, internetu bendraudavo su buvusiais klasės draugais, susirašinėjo su kitais, jau internete susirastais pažįstamais.
Pamatęs, kad jo žmona susirašinėja su vyrais, Fakras iškėlė sceną ir sumušė ją.
Rasta nužudyta
Šių metų vasario pabaigoje motiną pribloškė gautas pranešimas: „Vasario 20 d. rasta nužudyta Oksana Roškova. Dėl tolesnių veiksmų prašome kreiptis į Lietuvos ambasadą.“
Ambasados darbuotojai patvirtino, jog Oksana Roškova iš tikrųjų rasta nužudyta bute, kuriame gyveno, o žudikas sulaikytas. Jie patarė kuo skubiau atvažiuoti į Vokietiją, nes vokiečių pareigūnams reikia motiną apklausti.
Pagalbą surado tik per pažįstamus
Bendrovės, užsiimančios palaikų iš užsienio pervežimu, skubėjo derėtis: parveš, tačiau tuomet jų įmonė ir šarvos, ir palaidos, už paslaugą prašė didžiulių pinigų. Sutrikusi moteris nežinojo ko griebtis. Pagaliau pažįstami rekomendavo vyruką, kuris apsiėmė parvežti palaikus. Tad pasiėmusi santaupas ir dar pasiskolinusi iš artimųjų, sėdo į katafalką ir su vyru išvyko į Vokietiją.
Larisa Roškova tikėjosi, jog ambasados darbuotojai Vokietijoje jai pagelbės, bent vertėją pasiūlys. Tačiau Lietuvos ambasadoje niekas su ja nesileido į kalbas, davė prokuratūros telefono numerį, liepė paskambinti ir važiuoti ten.
Turėjo ne vieną žmoną
Šiaip taip susiradę prokuratūrą, L. Roškova ir ją lydintieji ten buvo tuoj pat priimti. Parūpinus vertėją, Larisai užduota daugybė klausimų apie dukrą bei jos ryšius. Pareigūnai motinai paaiškino, jog Oksana Roškova, kuriai sausio pabaigoje sukako 29 metai, buvo nužudyta 6 peilio dūriais bute, kuriame ji gyveno. Žudiką – 16 metų Fakro sūnų Ibrahimą – į policiją atvežė jo senelis, Fakro tėvas. Čia motina ir sužinojo, jog pagal musulmonų papročius Fakras gali turėti keturias žmonas.
„Kiek tų žmonų iš viso buvo, gal niekada ir nesužinosime, – sakė Nijolė. – Tačiau su pirmąja žmona, kaip paaiškino policijoje, Fakras turėjo 10 vaikų. Ibrahimas – vyriausias. Kas ten nutiko, kokie santykiai tarp jų buvo, kad paauglys pakėlė prieš Oksaną ranką, kol kas neaišku. Tebevyksta tyrimas. Tačiau vokiečių pareigūnai patikino, jog teismas turėtų įvykti greitai, nes žudikas prisipažino.“
Sulėkė visa giminė
Sužinoje, kad Oksanos motina Berlyne, sulėkė visi Fakro giminaičiai, atsivežė savo vertėją. „Visa libaniečių šeima guodė Larisą, vis tvirtindami, kad per 300 metų jų šeimoje tokio baisaus dalyko nėra buvę. Fakro tėvas davė jai pinigų palaikams parsivežti ir paprašė leisti atsisveikinti su Oksana pagal jų papročius. Kai vyko atsisveikinimo ritualas, nieko prie palaikų neprileido“, – sakė Nijolė.
Kol L. Roškova surinko visus reikiamus dokumentus, kol gavo leidimą išsivežti dukters palaikus, kol surado katafalką (tas, su kuriuo atvyko iš Lietuvos, vokiečių pareigūnams netiko), prabėgo 9 dienos. Fakro tėvas rūpinosi viskuo: surado Larisai laikiną prieglobstį, padėjo surinkti reikiamus dokumentus.
Tačiau į butą, kuriame gyveno Oksana, motina taip ir nepateko. Nepamatė ir buvusio žento. Jai buvo paaiškinta, kad butas jau parduotas, o Oksanos vyras neva išvykęs verslo reikalais taip toli, kad net prisiskambinti niekas negali ir net nežino, kur jis esąs. „Tie žmonės lyg ir padėjo, – toliau pasakojo Nijolė. – Tačiau Larisai susidarė įspūdis, jog tai darė tik žiūrėdami naudos sau. Kyla toks negeras įtarimas, ar tik Oksanos žudikas nebus jos vyras...“
Žmogžudystės priežastis – pavydas?
Pargabenta iš Vokietijos Oksana Roškova buvo palaidota ne pagal stačiatikių, o pagal musulmonų papročius. Taip nusprendė artimieji, gerbdami velionės pasirinkimą. Per laidotuves Oksanos artimieji išgirdo kalbas, jog vyras ją labai skriaudęs. Ieškodama pagalbos, ji buvo susipažinusi su žmogumi, kuris tikino esąs ją įsimylėjęs. Neva Oksana ruošėsi Fakrą palikti. „Galbūt Oksana vyrui pagrasino paliksianti jį ir išeisianti pas kitą, o tai neįmanoma musulmoniškoje šeimoje, – svarstė jie. – Tuomet jis ją ir nužudė...“ Bet tai tik kalbos ir spėlionės.
Larisa dar sykį turės apsilankyti Vokietijoje – kai vyks žudiko teismas. Ko gero, moteris niekada nebepamatys ir dukters vaikų, savo anūkų. Berniukai gimę Vokietijoje, tad pagal įstatymus vargu ar bus atiduoti auginti močiutei į kitą šalį. Tuo labiau kad vaikais tuoj pat ėmė rūpintis Fakro šeima. Jie Larisai tvirtino galintys pasirūpinti berniukais ir į jokius vaikų namus neleisiantys jų atiduoti. Kaip bus ištikrųjų, neaišku, nes Oksana oficialiai buvo laikoma vieniša motina.
Larisa viliasi, kad paaugę berniukai pasidomės, kur jų motina, ir panorės pamatyti šalį, kurioje ji palaidota.
Šešiolikmečiui Oksanos žudikui gresia 10 metų kalėjimo.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
