Moteris nufotografavo vyro automobilį (nuotraukoje matomi ir valstybiniai numeriai) ir ją, kartu su visa istorija apie mušamą mergaitę, išpublikavo savo „Facebooke“, prašydama žmonių tuo dalintis.
„Labai gailiuosi, kad iš siaubo sustingau ir nieko nebegalėjau padaryti, neišdrįsau ir pabijojau jam ką pasakyti, tik stovėjau ir stebėjau absurdišką vaizdą. Tad prašau pakelti šitą postą, gal atsiras pažįstančių šį vyrą žmonių ir sugėdins, kad taip elgtis nevalia“, - savo „Facebooko“ profilyje rašo mergina.
Policija imasi veiksmų
Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis tv3.lt nurodė, kad policijos atstovai stebi viešąją erdvę ir į tokio tipo informaciją reaguoja – tam net nebūtina į policiją kreiptis pačiam įvykio liudininkui. Visgi jis pabrėžia, kad policija neturi pajėgumų patikrinti visko, tad žmonės pamatę tokią informaciją, turėtų ja pasidalinti su policija.
„Sukontroliuoti visą viešąją erdvę neįmanoma, bet, jeigu mes pamatome tokią informaciją ir, jeigu ten tikrai matosi nusikaltimų požymių, tai tikrai tikriname tą informaciją“, - kalbėjo R. Matonis.
Policijos atstovas nurodė, kad, jeigu žmonės mato, kaip mušami vaikai, jie turėtų kuo greičiau apie tai pranešti policijai.
„Galima apie tai pranešti elektroniniu būdu portale epolicija.lt, per „Facebooką“, kuriame turime savo profilį ir ten gauname labai daug informacijos, žmonės gali ateiti į Policijos komisariatą. Kuo daugiau visko matosi, kuo daugiau informacijos gausime, tuo bus mums lengviau. Aišku, kartais būna neįmanoma nufilmuoti, tai kiek žmonės turi tos informacijos, tiek tegu pateikia. Skatiname žmones kreiptis į policiją – mes turime laiko tirti visus nusikaltimus“, - kalbėjo R. Matonis.
Jis sakė, kad policija gauna tikrai labai daug pranešimų apie mušamus vaikus.
„Ir viešumoje buvo daug vaizdelių, kur mušo, daužo – buvo atlikti tyrimai, nustatyti įtariamieji, pradėti ikiteisminiai tyrimai ir pan. Per pastaruosius metus tokių įvykių buvo ne vienas ir ne du.
Kiekvienas atvejis labai individualus – kartais pažeidimai nustatomi, kartais ne. Kai kuriems užtenka įspėjimo, pakalbėjimo“, - sakė R. Matonis.
Policijos atstovas sakė, kad bausmės tėvams skiriasi atsižvelgiant į pažeidimo rimtumą – ar sveikos sutrikdymas vaikui lengvas, apysunkis ar sunkus.
Portalui tv3.lt persiuntus policijai minėtą medžiagą, R. Matonis nurodė, kad policija jau aiškinasi įvykio aplinkybes ir, jeigu pasitvirtins smurto prieš vaiką faktas, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Reikia reaguoti
Vilniaus savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Ramunė Žuklijaitė tv 3.lt sak4, kad, jeigu žmonės mato viešoje vietoje mušamą vaiką, reikia nedelsiant reaguoti:
„Jeigu galima, reikia apsaugoti vaiką ir, aišku, nedelsiant kviesti policiją. Kadangi policija yra būtent ta įstaiga, kuri tiria tokius atvejis, ji randa priemones, kaip nustatyti tą kaltą asmenį - vyksta apklausos, ieškomi liudytojai", - teigė pašnekovė.
Į Vaiko teisių apsaugos skyrių Vilniaus savivaldybėje, sako ji, kreipiasi asmenys su įvairiais pranešimais, pastebėję, kad vaikas yra mušamas tėvų. Tada skyrius perduoda tą informaciją policijai, kad pradėtų tyrimą. Taip pat pats skyrius priima atskirus sprendimus – kviečiasi šeimą pokalbiui arba vykstama pas šeimą ir pan.
„Jeigu tai yra smurtas prieš vaiką, tai nėra Skyriaus kompetencija tirti, bet skyriui tai įdomu. Skyrius, gavęs bet kokią informaciją, ją aiškinasi ir analizuoja. Skyriaus pagalba tokia – priklausomai nuo to, iš kokios pusės vaikas patyrė smurtą – ar iš tėvų, ar kitų suaugusiųjų – aiškinamasi, kokia pagalba vaikui reikalinga, ar galės jam tėvai tą pagalbą užtikrinti, ar reikalinga skyriaus pagalba.
Skyrius ne pats pagalbą gali suteikti, bet turi ir sudaręs bendradarbiavimo sutartis su keletu nevyriausybinių organizacijų, kurios teikia tą pagalbą. Tai Paramos vaikams centras, „Atsigręžk į vaikus“, kur siunčiami nukentėjusius nuo smurto vaikus“, - kalbėjo specialistė.
Pozityvios tėvystės kursai
R. Žuklijaitė nurodo, kad, jeigu jos skyrius sužino apie smurtą patiriantį vaiką, darbo schema yra tokia: siunčiamas pranešimas policijai, o į Skyrių kviečiami tėvai, kuriems bandoma išaiškinti jų teises, pareigas. Tėvai taip pat gali būti siunčiami į pozityvios tėvystės kursus, kur jie gali gauti jų amžiaus vaikui pritaikomus patarimus, kaip jį auklėti.
„Tie kursai tikrai yra labai vertingi. Aišku, tai priklauso nuo žmogaus sąmoningumo lygio – vieni turi daugiau socialinių įgūdžių, kiti mažiau, tačiau tėvai tikrai pasako, kad gavo vertingų patarimų. Mes taip pat stebime ir tokią praktiką, kad tėvų elgesys vaikų atžvilgiu pasikeičia“, - kalba specialistė.
187 ikiteisminiai tyrimai
R. Žuklijaitės duomenimis, per septynis šių metų mėnesius (iki rugpjūčio) dėl galimai smurtą (fizinį, seksualinį ir psichologinį) patyrusių vaikų pradėti 187 ikiteisminiai tyrimai.
Specialistė pažymi, kad dalis Skyriaus gaunamų pranešimų apie smurtą prieš vaikus nepasitvirtina ir dėl jų ikiteisminiai tyrimai nėra pradedami. Taip pat ji pamini tai, kad maždaug pusė pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl smurto prieš vaikus yra nutraukiami nenustačius nusikaltimo sudėties.
Seksualinį smurtą per septynis šių metų mėnesius, R. Žuklijaitės duomenimis, galimai patyrė 5 vaikai (dėl to pradėti ikiteisminiai tyrimai), iš kurių du – nuo artimųjų. Užfiksuota, kad fizinį smurtą galimai patyrė 80 vaikų, iš kuriū 35 – nuo artimųjų. Psichologinį smurtą išgyveno 81 vaikas, iš kurių 71- nuo artimųjų.
Pranešimų daugėja
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos patarėjo Egdiijaus Meilo teigimu, įstaiga 2015 m. gavo 45 pranešimus dėl smurto prieš vaikus, įskaitant fizinį, psichologinį ir seksualinį.
„2016 metais jau esame gavę 29 pranešimus apie smurtą prieš vaikus – daugiausiai psichologinį, bet yra ir fizinio smurto. Gaudami informaciją ir įžvelgdami, kad ji turi nusikalstamos veikos pobūdžio , perduodame ikiteisminio tyrimo institucijoms.
Kalbant apie ikiteisminius tyrimus, oficiali Vidaus reikalų ministerijos statistika rodo, kad 2015 metais nuo tėvų nukentėjo 496 vaikai. Vadinasi, tiems tėvams tikriausiai buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė“, - kalbėjo E. Meilus.
Jo teigimu, 2014 metais vaiko teisių apsaugos skyriai savivaldybėse gavo 1238 pranešimus apie smurtą prieš vaikus, o 2015 m. – 1669 vaikai nukentėjo nuo smurto. Tad pranešimų apie nukentėjusius nuo smurto vaikus daugėja, tačiau tai, E. Meilaus teigimu, nereiškia, kad smurto daugėja, o greičiau tai, kad žmonės darosi sąmoningesni ir daugiau apie tai praneša.
„Pastebima, kad padidėja pranešimų apie psichologinį smurtą. Vaiko teisių apsaugos skyrių duomenimis, 2014 metais apie psichologinį smurtą gauta 622 pranešimai, o 2015 metais – 980 pranešimų. Galima teigti, kad pilietinės, socialinės akcijos duoda piliečiams sampratą, kas yra psichologinis smurtas. To skaičiaus padidėjimas kartu gali rodyti, kad esame aktyvesni ir nesame tokie abejingi“, - kalbėjo E. Meilus.
Jis pažymi, kad už smurtą prieš vaiką gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė – nuo viešųjų darbų, piniginės baudos, iki laisvės atėmimo. Taip pat taikoma civilinė atsakomybė - tėvų valdžios ribojimas ir administracinė atsakomybė.
Mano, kad smurtas veikia
Vilniaus kolegijos psichologijos dėstytoja Agnė Grušauskaitė sako, kad Lietuvoje vis dar daug tėvų naudoja fizinį smurtą prieš vaikus todėl, kad žmonės mano, jog vaikų auklėjimas yra jų reikalas, o mušimas, kai kurių teigimu, veikia.
„Išlieka toks požiūris, kad vaikas yra mano, ir aš jį auklėju taip, kaip man šauna į galvą. Tada tėvai ir aprėkia vaiką, ir papurto. Kadangi aš esu dėstytoja Vilniaus kolegijoje, pirmo kurso studentai užduoda tokius klausimu – ar galima mušti vaiką ar ne?
Vienas dalykas, yra gajus požiūris, kad smurtas veikia, kitas dalykas – žmonės per mažai suvokia, kur link tai gali nuvesti, kokios vėliau bus problemos. Tada dažnai būna taip, kad viskas būna gerai, tylus, geras, vaikas, ir staiga kažkas atsitinka“, - kalba psichologė.
A. Grušauskaitė nurodo, kad visi žmonės žino, jog aprėkus ar panaudojus smurtą vaiką galima sustabdyti, tačiau, pabrėžia ji, egzistuoja ir kiti būdai auklėti vaiką. Tačiau tie būdai, sako ji, nėra savaime suprantami, jų reikia mokintis, reikia šviesti, skaityti knygas ir taikyti tai praktikoje.
„Smurtas sukelia priešiškumą, nepasitikėjimą. Be abejo, vaiko veiklą smurtas sustabdys, bet priešiškumas ir nepasitikėjimas liks. Vaikų psichologas R. Dreikur sako, kad, jeigu tėvas pradeda naudoti prievartą prieš vaikus, tai yra didelė klaida ir nesėkmė. Jeigu vaikas patirs smurtą, tėvams jis gali pradėti kerštauti arba įsitraukti į kovą dėl valdžios, vaikas gali patirti baimę, nesaugumą, jis gali tapti labai pasyvus, nebesikalbėti su tėvais“, - teigė psichologė.
Klausyti neprivalo
Pasak A. Grušauskaitės, nėra vieno recepto, kaip tėvams pakeisti smurtinį elgesį, tačiau ji pažymi: prievartos čia negali būti jokios.
„Tėvams reikia būti pavyzdžiu savo vaikui, turėti kantrybės vaiko emocijoms. Yra nuomonė, kad vaikas turi klausyti. Tai netiesa, kas taip pasakė? Nieko jis neprivalo. Kaip su vaiku susitarsi, taip ir bus. Vaikas turi norėti daryti tai, ko tu jo prašai“, - sakė psichologė.
A. Grušauskaitė nurodo, kad Lietuvoje dar reikia labai daug švietėjiško darbo, turi atsirasti žmonių, kurie mums rodytų pavyzdį, kaip bendrauti, kokiu būti su vaiku, kad pasivytume Skandinavijos ir Vakarų Europos šalis, kuriose smurtas prieš vaikus yra retenybė, o ne norma.
