M. Džiugaitės istorija kelia ir juoką, ir šiokį tokį pasipiktinimą – norėdama kitai koncerto dalyvei padėti, kad ši aiškiau matytų, kas vyksta scenoje, sulaukusi jos atsakymo Meda liko pasimetusi.
Įvykis koncerte suglumino
Savo „Facebook“ paskyroje kino prodiuserė pasidalino įspūdžiais iš vakar vykusio koncerto – ir ne tik pačiais geriausiais, bet ir istorija, kuri suglumino.
„Apie Maneskin ir Karen.
Nugriaudėjo festivalis, pasirodė Maneskin. Grupė faina, viskas faina. Šitam festivaly supratau, ką reiškia ne nišinis festivalis miesto vidury. Daugiau never ever šiaip, nors visgi ne apie tai.
Įspūdžių pilna, wow wow wow. Bet ne apie gerus ir ne apie blogus įspūdžius šį kartą, o apie WTF įspūdžius. Vienas toks kaip tik nutiko su mergina, kurią pavadinau Karen.
Karen stovėjo 35 tūkst. žmonių minioj ir laimingai straksėjo pagal muziką. Visada buvo išsišiepus labai keista šypsena, bet negalėjau suprast, kuo ta šypsena keista. Akimis ji rodos ieškojo draugų, visiems šypsojosi, taip labai stengėsi su’vibe’int su visais. Susitiko mūsų akys. Nusišypsojom viena kitai. Drugeliai pilve suskraidė, viskas osom.
Nu ir ką, vienu momentu ton minion atsibeldė 2 marozai ir išstūmė Karen iš jos stovėjimo vietos. O ji žema, stovi priešais mane, matau, kad jai aukštaūgiai viską užstoja. Paliečiau jos petį (nes garsiai groja muzika, daaa) ir sakau, kad galiu užleisti į priekį, jog jai neužstotų.
Žiūriu ignoravo. Nu ok galvoju, gal neišgirdo, nepajautė, whatever. Paskui tik girdžiu, kad ji kažką ten tam marozui skundžiasi. Ojezau, taigi tas marozas pasirodo jos bernas… Okay, nesusipratimas, ji gal pripratus, kad ją taip kaip niekur nieko išstumia, nes prieš tai net neatrodė, kad tie žmonės pažįstami…
Paskui ji staiga atsisuka į mane, su ta pačia savo įdomia šypsena ir klausia: o jums viskas gerai matosi? Sakau taip. Ji: o ko jūs čia mane lietėt? Sakau aš jums pasiūliau ateiti į priekį, nes man pasirodė, kad šitie vaikinai jums užstoja. Ji visiškai nepasimetus, labai labai maloniu balsu, dabar jau suprantu, kad visgi su serial killer šypsena man sako: uoj nia nia nia, bet jūs manęs nelieskit, gerai? Ir valosi su savo ranka tą vietą, kur jai paliečiau ant to peties…
Bleha, taip pasimetus nebuvau jau seniai. Pakartojau jai, kad norėjau ją užleisti, o ji toliau: bet be lietimų, gerai? Jūs manęs nelieskit, gerai? Nelieskit. Šypsena. Ta serial killer.
Ple, po šito pokalbio nepraėjo minutė ir pro ją brovėsi kone dešimt žmonių, ji visus juos plikom rankom nučiupinėjo. Kad tie greičiau praeitų. Tada buvo dar labiau wtf… Gaila nespėjau jai pasakyt, kad sergu raupais ir jai dabar nu… Nedaug liko. Bet ką jau, Karen yra Karen.
Šiaip Karen priminė man vieną tokią pažįstamą… Kuri serga šizofrenija. Pas jas abi ta šypsena grynai tokia pati. Absoliučiai kinematografiška patirtis. Stovėt su princese Karen, grupės, kuri kramto gumą ir meta į publiką, laisto vandeniu, rėkia, kad geriausias pasaulyje festas yra Woodstock’as, koncerte, ir apturėt lytėjimo diskusiją.
Ta prasme niekad gyvenime nebūčiau pagalvojus, kad ant tiek galima iš***dėt. Sekundei prilieti žmogų norėdamas jam gero ir še tau. Pasimokykit iš mano klaidų ir nelieskit žmonių. O jei nenorit būt paliesti, neikit į festus, nes ten visi labai liečiasi…“, – įspūdžiais po koncerto dalinosi M. Džiugaitė.
