Dabar, praėjus kone aštuoneriems metams, Gražina džiaugiasi atsitraukusia liga ir kiekvienam siunčia svarbią žinią – džiaukitės akimirkomis, kurias jums dovanoja gyvenimas.
Žemė slydo iš po kojų
Moteris puikiai prisimena tą akimirką, kai ji sužinojo vėžio diagnozę. „Apie savo istoriją aš jau galiu kalbėti, nes tai, ką patyriau, jau liko praeityje. Prisimenu, kai pati raktikaulinėje zonoje apčiuopiau darinį. Iškart ėmiau informacijos ieškoti internete.
Dabar galiu pasakyti, kad internetas tikrai nėra ta vieta, kur reikėtų kreiptis. Anaiptol, kai kuriais atvejais jis gali apsunkinti situaciją.
Visiems galiu sakyti – visais atvejais būtina kreiptis į gydytojus. Ten nuėjusi supratau, kad turiu rimtą ligą, todėl turiu susiimti“, - sako moteris.
Informacijos ieškojo internete
Jos teigimu, psichologinė būsena vos sužinojus apie diagnozę, nesulyginama su niekuo. „Psichologinė būsena, kai akyse aptemsta, nejauti žemės po kojomis, viskas sustoja, su niekuo nesulyginama.
Dingsta gyvenimo prasmė. Tada gydytojas man pasakė, kad neturėčiau savęs gailėti. Tąkart svarbiausia buvo atsidurti pas profesionalus, kurie man padėtų.
Džiaugiuosi, kad mane gydė ir prižiūrėjo itin profesionalūs gydytojai, kuriais galėjau pasitikėti. Tai, mano manymu, yra svarbiausia“, - sako G. Raguotienė.
Niekada nebūna ramu
2010 metais smogęs vėžys buvo dar ne viskas – po kelerių metų, kai liga, atrodė, atsitraukė, moteris vėl pajuto suprastėjusią savijautą. „Dabar nuo atkritimo aš skaičiuoju šeštus metus ir galiu tuo džiaugtis“, - kalba moteris.
Ji prisipažįsta, kad nė vienas onkologinis ligonis niekada negali būti ramus dėl ateities, mat niekada nėra aišku, kas bus ateityje.
„Kaip bebūtų, galiu pasakyti, kad pagalbos ir paguodos ieškojimas internete tikrai nėra geras sprendimas.
Šalia manęs buvo mano vyras, kuris man padėjo nepasiklysti šiame sunkiame kelyje. Po diagnozės paskelbimo man buvo reikalinga pagalba. Natūraliai kyla klausimai, į kuriuos neturi atsakymų.
Tada man labai padėjo asociacija „Kraujas“. Pacientų forumas yra tiek informatyvus, kad galėjau rasti visą informaciją, kuri man buvo reikalinga. Keliauti ligos keliu daug paprasčiau ne vienam. Svarbu rasti bendrakeleivių“, - kalba onkologinę ligą įveikusi Gražina.
Apie tai, kaip Gražina ištvėrė alinančias chemoterapijas ir kas padėjo tada, kai rankos sviro, žiūrėkite vaizdo reportaže.
