„Nors jis sakė, kad labai nori vaikų, kai aš tapau nėščia, kažkas atsitiko. Aš jam niekada negalėjau įtikti, visą laiką turėjau dirbti, buvau nualinta siaubingai. Jis man kiekvieną dieną kartodavo, kad aš debilė, invalidė, tokia ir anokia... Tai ypač paaštrėjo pastaruosius keturis mėnesius“, – tv3.lt pasakojo vilnietė Elena.
„Kiek esi verta, tiek ir gauni“
Moteris sakė, kad psichologiškai smurtaujantis vyras labiausiai ją kaltino dėl to, kad ji, augindama 1,3 mėnesių vaiką, nedirba.
„Jis man sakydavo: tu sėdi namuose, neturi darbo, esi su**kta valytoja. Aš jam sakydavau: aš auginu tavo vaiką. Iš valstybės nedaug gaunu, nes aš už minimumą dirbau. Jis man atsakydavo: kiek esi verta, tiek ir gauni. Jo logika tokia – kadangi man valstybė moka už vaiką pinigus, tai jam išlaikyti vaiko nereikia“, – pasakojo moteris.
Elena sakė, kad vyras neleisdavo jai leisti pinigų, gaunamų už vaiką, o pats pinigų neduodavo. Moteris sakė mielu noru dirbtų ir būtų dirbusi jau anksčiau, bet kol kas Vilniuje nerado darželio savo dukrytei.
„Jis man sakydavo: čia tik tavo atsikalbinėjimas, tinginė esi. Taip nuolatos kalbėjo“, – pasakoja Elena.
Pora kartų vyras prieš ją buvo pakėlęs ranką, mušė, ir Elena tada iškvietė policiją, tačiau nuo pareiškimo prieš smurtautoją buvo atkalbėta.
„Jis dirba kariuomenėje, ir jam tai būtų labai liūdnos žinios. Jis maldavo, ant kelių verkė ir pan., nes taip jis ne tik darbą prarastų, bet ir pensijas. Jis man sakė pagalvoti ir apie dukrą, kad ir ji pinigų neturėtų, jeigu paduočiau pareiškimą“, – pasakoja moteris.
Plačiau apie problemą:
Liepė išeiti
Nors su Elenos draugu apie jo elgesį kalbėjo ir moters brolis, ir sesė, vyras nepasikeitė. Pašnekovė sako, kad galutinis postūmis išeiti iš namų buvo tai, kad pats vyras jai liepė tai padaryti:
„Jis nesuprato, kad aš išėjau. Jis atsikėlė ryte važiuoti į darbą, išpurtė mane iš lovos, pažadino dukrą ir pasakė: aš einu į darbą, kai grįšiu, kad tavęs čia nebūtų. Paskui jis man rašinėjo: kur tu, kur dingai, visokiom pakampėm turbūt šliejiesi. Aš jam pasakiau, kur aš, bet jis turbūt nesupranta, kokio svarbumo čia situacija“, – kalba Elena.
Smurtavęs vyras, kaip pasakoja moteris, išvis nesuvokia, kad jis kažkada smurtavo ir kad Eleną galėjo priimti į Vilniaus miesto krizių centrą, kuriame ji jau tris savaites gyvena. „Jis gyvena ne šiame pasaulyje. Aš tik čia, Krizių centre, supratau, kad ne man kažkas negerai yra, o kad situacija yra nenormali – taip neturėtų būti“, – sako moteris.
Prasidėjo šeimoje
Kai Elena buvo maža, jos tėtis mušė mamą. Moteris džiaugiasi, kad tėvai greitai išsiskyrė ir nebereikėjo išgyventi tų muštynių, bet čia smurtas visgi nesibaigė. Tada Elenos mama ėmė mušti ją ir jos brolį su sese, tačiau daugiausia kliūdavo Elenai.
„Mane mama labai dažnai mušdavo, tad kai man sukako 20 metų, išvažiavau į Londoną, kad išsigelbėčiau nuo mamos persekiojimų. Kai gyvenau Vilniuje, mama mane visą laiką skriausdavo, tai aš nuo jos turėjau nuolat slapstytis“,– kalbėjo moteris.
Nuo smurto prie smurto
Visgi Londone nuo fizinio smurto ji užlipo ant psichologinio. Čia Elena ištekėjo už brito, kuris po vestuvių taip pat ėmė ją engti.
„Jis nemušė, bet naudojo psichologinį smurtą. Jis taip pat mane vadindavo idiote, kvaile, uždarė mane namuose ir nuvarė taip, kad aš pati ėmiau galvoti, kad esu durnelė ir debilė“, – pasakoja moteris.
Jos buvęs vyras turėjo transporto įmonę ir ją ten buvo įdarbinęs pusei etato kanceliariniams darbams, duodavo pinigų maistui ir sumokėdavo komunalinius mokesčius, tačiau Elenai jokių pinigų neduodavo – ją tik nuolat žemindavo. Moteriai po mažu, kenčiant vyro užgaules, dingo noras eiti iš namų, ji pati ėmė manyti, kad yra kvaila.
„Laimei, atvažiavo mano brolis ir mane iš ten už ausų ištempė. Jis man pasakė, kad esu labai protingas ir komunikabilus žmogus. Tai mane pastūmėjo paduoti dokumentus skyryboms ir išvažiuoti į Lietuvą“, – dalinosi Elena.
Moteris pasakoja, kad tiek pirmas, tiek antras vyras buvo džentelmenai, su moterimis gražiai besielgiantys vyrai, tad santykių pradžioje Elena niekaip negalėjo įtarti, kur link viskas pakryps.
Mėgaujasi tyla
Vilniaus krizių centre gyvenanti moteris sako, kad čia ji jaučiasi saugiai, čia ji sulaukia paramos iš kitų moterų, išgyvenusių lygiai tokias pat istorijas, čia ji gali mėgautis paprasčiausia tyla.
„Pirmą savaitę vakarais, kai kitos moterys jau atsiguldavo, aš sėdėdavau virtuvėje, gerdavau arbatą ir mėgavausi tyla – man tai buvo toks neįprastas ir toks malonus garsas. Aš gyvenau įtampoje, klausiau priekaištų visą laiką, laukdavau, ar jis grįš namo, ar ne – tas laukimas buvo baisus. Čia, Krizių centre, aš jaučiuosi saugi ir daug ramesnė“, – kalbėjo Elena.
Aukos tampa atviresnės
Policijos pareigūnas, susiduriantis su smurtautojais ir nukentėjusiais nuo smurto artimoje aplinkoje asmenimis, Vytautas Lamauskas nurodė, kad registruotų smurto prieš moteris atvejų statistika stipriai šoktelėjo į viršų: 2012 m. jų buvo virš 18 tūkst., o 2014 m. – jau virš 29 tūkst. Tačiau tai liudija, pasak jo, ne tai, kad smurto daugėja, o tai, kad moterys vis labiau atskleidžia smurtavimo prieš jas atvejus, o policija reaguoja.
„Prieš dešimt metų tai buvo vadinama šeimyniniu konfliktu, o dabar jau pradėta įvardinti daiktus tikraisiais vardais. Žmonės vis atviriau kalba, tačiau teisinė aplinka dar nėra pasiruošusi priimti tokio smurto kaip nusikaltimo. Kad smurtautojas būtų nubaustas, jis turi realiai grasinti – pavyzdžiui, pasiimti degtukų, benzino ir grasinti sudeginti – tai yra reali grėsmė. Kitu atveju nubausti praktiškai negalima“, – kalbėjo V. Lamauskas.
Prakalbo močiutė
Specializuotos pagalbos centre dirbanti ekspertė, teikianti pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, Moterų informacijos centro vadovė Jūratė Šeduikienė pažymi, kad gyvendamos Krizių centre per šešis mėnesius moterys gali sugalvoti, kaip jos turėtų susitvarkyti savo gyvenimą. Palikti savo smurtaujantį vyrą, pažymi ji, nevėlu nė vienai moteriai.
„Labai gerai prisimenu močiutę, kuriai buvo turbūt 83 metai. Ji man sakė: vaikystėje mane mušė tėtis, paskui mane mušė vyras, paskui – sūnus, o dabar – jau ir anūkas; daugiau aš taip gyventi negaliu. Moterims tai prisipažinti yra pats didžiausias žingsnis“,– sakė J. Šeduikienė.
Lapkričio 25-oji yra tarptautinė kovos prieš moterų prievartą dieną. Lapkričio 25 d. prasideda ir 16 dienų, skirtų atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad smurtas prieš moteris mūsų visuomenėje vis dar labai paplitęs reiškinys, o visuomenė savo iniciatyvumu gali susiklosčiusią situaciją pakeisti.
