Vilnietės Angelės (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – aut. past.) namuose prieš savaitę kelias dienas vyko hidrauliniai bandymai, dėl ko buvo išjungtas karštas vanduo. Moteris į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi pastebėjusi keistą dalyką – atsukusi karšto vandens kraną, namuose įrengtas karšto vandens skaitiklis didina rodmenis, tačiau vanduo tiekiamas šaltas.
Bijo gauti sąskaitą už karštą vandenį
Moteris teigia išsigandusi, ar jai neteks sumokėti didelės sumos – esą ji iš įpročio visada atsuka karšto vandens čiaupą, o jo išleido daug: „Kai buvo atjungtas karštas vanduo, kaip tik Lietuvoje buvo nepakeliama kaitra, nuolatos ėjau į šaltą dušą, kone šešis kartus dienoje. Suprantu, kad pati kalta, jog sukau karšto vandens čiaupą, nors vanduo bėgo ir šaltas. Bet juk neturėtų dabar to vandens apmokestinti kaip už karštą? Jei apmokestins, net bijau gauti sąskaitą“.
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Vilniaus šilumos tinklų Komunikacijos vadove Edita Sirutiene, ši patikino, kad toks atvejis galėjo pasitaikyti, nes visiškai išjungti vandens tiekimą, kai atliekami hidrauliniai bandymai, yra nerekomenduojama pačių vartotojų atžvilgiu. Kaip teigia E. Sirutienė, to nerekomenduojama daryti dėl techninių dalykų.
Paklausus, ar suvartotam vandeniui per karšto vandens čiaupą hidraulinių bandymų metu netaikomas mažesnis mokestis, Vilniaus šilumos tinklų atstovė E. Sirutienė pastebėjo, kad tokios galimybės nėra: „Sustabdyti karšto vandens skaitiklių, kol bėga šaltas ar drungnas vanduo, nėra galimybių, o pritaikyti kiekvienam butui kokias nors nuolaidas dėl (ne)karšto vandens naudojimo būtų sudėtinga ir subjektyvu, nes nėra būdų tiksliai nustatyti, kiek to drungno ar šalto vandens litrų kiekvienas gyventojas suvartojo, kol vyko hidrauliniai bandymai“.
Visai atjungti vandenį gali
Vilniaus šilumos tinklų atstovai teigia, kad visiškai atjungti vandenį galimybė yra, tačiau dėl techninių dalykų to nerekomenduojama daryti – esą tai sutrumpina vamzdynų eksploatacijos laiką.
„Tokiu atveju reiktų išleisti visą geriamąjį vandenį iš daugiabučio namo vidinės sistemos, vėliau ją vėl užpildyti, o tai gerokai prailgintų karšto vandens tiekimą į vartotojų butus laiką po hidraulinių bandymų. Taip pat vandens išleidimas iš vidinės namo sistemos ir jos laikymas be vandens padidina vamzdynų rūdijimo riziką, trumpėja vamzdynų eksploatacijos laikas, didėja išlaidos namo gyventojams dėl dažnesnių namo karšto vandens sistemos remontų ar dėl galimų avarijų / butų (patalpų) užpylimo vandeniu“, – teigia E. Sirutienė.
Su Vilniaus šilumos tinklų atstove sutinka ir Vilniaus miesto savivaldybės Šilumos ir vandens ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas – esą išjungus vandenį vamzdynai gauna deguonies, o tai paskatina greitą vamzdynų rūdijimą.
Jei nepastebėjote, patys kalti
Vilniaus šilumos tinklų Komunikacijos vadovė E. Sirutienė teigia, kad paprastai žmonės greitai pastebi, kad atsukus karšto vandens čiaupą bėga šaltas vanduo ir supranta, kad neracionalu jį naudoti, verčiau tuo metu atsisukti šalto vandens čiaupą.
Vilniaus šilumos tinklų atstovė pridūrė, kad vienintelis patarimas gyventojams būtų toks: sekti informaciją apie karšto vandens tiekimo nutraukimą jų namuose dėl hidraulinių bandymų ir nesinaudoti vandeniu atsukus karšto vandens čiaupą tol, kol vėl nebus tiekiamas karštas vanduo.
E. Sirutienė priduria, kad informaciją apie tai, kada planuojami hidrauliniai bandymai ir kiek laiko jų metu bus nutrauktas karšto vandens tiekimas, Vilniaus šilumos tinklai gyventojams siunčia el. paštu, SMS žinutėmis, jei tik jie pateikia savo kontaktus. Be to, ši informacija yra teikiama Vilniaus šilumos tinklų tinklapyje ir daugiabučių namų laiptinėse.
Kaip ir normalu
Paklaustas, ar normalu, kad žmogus moka už paslaugą, kurios negauna – šiuo atveju už karštą vandenį, nors bėga šaltas – Vilniaus miesto savivaldybės Šilumos ir vandens ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas teigia, kad viskas „kaip ir normalu“.
„Visi turi žinoti, kad kai išjungtas karštas vanduo, tai karšto vandens čiaupu naudotis nereikia. Tuo metu, kai atjungtas karštas vanduo, šiluma nenaudojama karšto vandens gavybai. O tai reiškia, kad kaštai mėnesio gale būna mažesni, nepriklausomai nuo to, ar išleidai tą vandenį. Juk išleidai tik šaltą, o sąskaitoje nebus šilumos kainos“, – teigia K. Karosas.
Kęstutis Karosas pastebi, kad šioje vietoje reikia gyventojų supratingumo, nes vandens atjungti iš viso, kaip minėta, nerekomenduojama.
„Gyventojams svarbu įpročius pakeisti – jei žinai, kad atjungs karštą vandenį, tai ir nesukti karšto vandens čiaupo“, – pastebi Kęstutis Karosas.
