Iš Mažeikių kilusi Ina Žukauskė pasakoja, kad bebaigiant policijos mokyklą Kaune suprato, jog nori tapti ne tik vyriausiąja pareigūne, tačiau ir dirbti su tarnybiniais šunimis. Būtent šios minties vedama Ina ir pasirinko pareigūnės-kinologės darbą.
„Taip jau išėjo, kad kelias mane atvedė į Vilniaus kinologų būrį, kuriame vos tik pradėjusi dirbti supratau, kad toks darbas man tinka ir patinka“, – šypsosi pašnekovė.
Dirbi su šunimis bei juos pasitelkti ir išdresiruoti dėl kilnaus tikslo – sudėtinga užduotis, tačiau, kaip pasakoja Ina, verta pastangų. Didžiausią privalumą būti šios specialybės atstove, Lietuvos policijos pareigūnė-kinologė laiko tai, kad niekuomet netenka dirbti vienoje vietoje:
„Asmeniškai, didžiausias privalumas yra tai, kad mes niekuomet nedirbame tik Vilniuje. Jei reikia, vykstame ir į Ukmergę, Šalčininkus, visur kitur, todėl pamatome visą apskritį, o ir daugiau iškvietimų galime aptarnauti. Minusų šiame darbe nematau, nes jeigu matyčiau – išeičiau, o jei nepatiktų – nedirbčiau.“
Visgi, I. Žukauskė užsimena, kad nebent daug kas gali teigti kaip menką minusą tai, jog darbas niekada nesibaigia vos tik pasibaigus pamainai. Pareigūnas-kinologas, net ir po ilgų darbo valandų, toliau turi užsiimti su savo bendražygiu šunimi.
„Po darbo tenka ir dresuoti šunį, ir su juo užsiimti, galų gale jį prižiūrėti, sušukuoti, maudyti ir rūpintis. Tačiau aš šioje darbo pusėje įžvelgiu tik pliusus“, – teigia Ina Žukauskė.
Meilė šunims, kuri sujungė vienas kitą
Sakoma, kad gražiausi dalykai gimsta tada, kai mėgstama veikla atneša netikėtumų. Taip nutiko ir tuomet, kai Ina susipažino su Šarūnu Mockumi, kuris anksčiau buvęs tik kolega, šiuo metu yra pareigūnės-kinologės mylimasis.
„Tuo metu jau dirbau Vilniaus kinologų būryje, o Šarūnas, 2019 metų vasarą, baigęs Lietuvos policijos mokyklą, atėjo praktikuotis į mūsų būrį, kur baigęs praktiką, išlaikęs egzaminus ir liko čia dirbti. Kartu nebuvome porininkai, retai kada tekdavo dirbti ir ekipažuose, tačiau susibendravome, tapome draugais, nes matėme, kad turime daug bendrų pomėgių ir temų. Be to, abu esame ir krašto apsaugos savanorių pajėgose, tad kariuomenė yra vienas iš pomėgių, kuris mus jungia.
Vėliau viskas pakrypo taip, kad vieną dieną supratome, jog nesame tik paprasti draugai, kolegos, nes norime būti kur kas daugiau, tad taip tapome ir pora“, – pasakoja apie draugystės užsimezgimą Ina.
Šv. Valentino dienos proga, dviejų pareigūnų-kinologų užsimezgusia bendroje veikloje meilės istorija socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino Lietuvos policija, kuriai pora teigė, jog būtent meilė šunims ir atvedė į kinologiją, kurioje rado vienas kitą. Nors, darbe per visus trejus draugystės metus Ina ir Šarūnas kartu dirbo vos apie dešimt kartų, tačiau įsimintinų istorijų teko sukurti.
„Dažniausiai patys pasirenkame dirbti kartu per šventes, kadangi taip būna smagiau. Tris metus iš eilės kartu su Šarūnu darbuojamės per Naujuosius metus, tad iš jų tikrai turime, ką prisiminti, nes yra tekę vienais metais dirbti ir kartu su žurnalistais“, – šypsosi Ina Žukauskė.
Visgi, viena labiausiai įsimintinų istorijų nėra pati pozityviausia, tačiau pareigūnų porai yra be galo svarbi, kadangi vieno iškvietimo metu pavyko išgelbėti merginos gyvybę.
„Šis įvykis labiausiai palietė mūsų jautrias širdeles. Gavome iškvietimą, kad Justiniškėse viena mergina turi suicidinių minčių. Reagavome į šį iškvietimą labai greitai, o pasitelkę savo kūrybiškumą nusprendėme patikrinti vieną kiemą, kuriame Šarūnas ir rado merginą. Nunešėme ją arčiau kelio ir kol laukėme greitosios medicinos pagalbos, Šarūnas atliko širdies masažą ir galiausiai pavyko išgelbėti merginą. Buvome be galo laimingi, kad tai pavyko padaryti. Nors įvykis nebuvo labai pozityvus, tačiau po jo jautėme palengvėjimą“, – dalinasi jautria bendra akimirka Ina.
Ištvermė, užsispyrimas ir kūryba
Pasiteiravus, ar nebaisu dirbti moteriai pareigūnės darbą, Ina nusijuokia, kad baisu tikrai nėra, nes, kaip sakoma, baimė tik melas. O, jei ir būtų baisu, kaip teigia pati pareigūnė-kinologė, tokiu atveju, tuomet nesirinktų tokios profesijos ir eitų dirbti kitur, kur yra saugiau:
„Nesirinkčiau tuomet šios profesijos, eičiau, kur saugu, pavyzdžiui į biurą ar panašiai, tačiau darbas, man pirmiausiai teikia malonumą ir smagumą, todėl būtent dėl to čia ir dirbu.
Taip, ne kartą yra tekę susidurti su situacijomis, kuomet tiek mano, tiek kolegos sveikatai grėsė pavojus, tačiau, kadangi yra bendras susidirbimas, priimame tinkamus sprendimus ir kaip sakant, dar nei kartą nebuvo taip, jog po iškvietimo būtų rimtos pasekmės.“
Liūdnai besibaigiančių iškvietimų Lietuvos policijos darbe, pasak I. Žukauskės, išvengti pavyksta dar ir todėl, kad pareigūno-kinologo darbe reikalingas užsispyrimas ir ištvermė.
„Šios savybės labai reikalingos kinologams, kadangi, jei kažkas nepavyksta, pavyzdžiui, neišeina išdresiruoti šuniuko ar jis, ką nors ne taip padaro, nereikia pulti iškart į negatyvą, nervuotis, o atvirkščiai – reikia žiūrėti į situaciją iš kitos pusės ir priimti kitokį sprendimą, kitaip jį įvertinus, nes viskas yra įmanoma ir padaroma. Taip pat svarbi savybė yra kūrybiškumas, kuomet tenka, pavyzdžiui, atliekant paiešką žmogaus miške galvoti kaip ir ką daryti, atvykus kolegoms pasakyti, kur eiti, kad vieni kitiems netrukdytume atlikti darbo“, – dalinasi savo įžvalga Lietuvos policijos pareigūnė-kinologė.
Visgi, šios atsakingos profesijos atstovams yra svarbu būti ne tik gerai pasiruošusiems, tačiau ir gerai pailsėjusiems, turintiems daug jėgų. Pasiteiravus, kaip po įtempto darbo policijoje, laisvalaikiu jėgas atgauna pareigūnų-kinologų pora, Ina juokiasi, kad dauguma pomėgių tokie patys, kaip ir kitų porų:
„Mėgstame kartu žiūrėti filmus, leisti laisvalaikį gryname ore, parkuose arba miškuose, kur yra įrengti tam tikri takai, kad ir kartu su šuniukais galėtume eiti pasivaikščioti. Dažniausiai, ką sugalvojame, tą ir veikiame.“
Ne darbo metu, piktadarių gyventojų nei Ina, nei Šarūnas nedrausmina. Moteris juokiasi, kad nors ir turi šiokią tokią profesinę ligą viską pastebėti, tačiau drausme pernelyg daug nesinaudoja.
„Dažnai, ypač važiuojant automobiliu, pastebime kitus vairuotojus, tačiau nei drausminame, nei ką. Turime, turbūt, tą profesinę ligą, kuomet matome daugiau nei įprasti gyventojai, tačiau eiti ir drausminti ne darbo metu kol kas netenka“, – juokiasi policijos pareigūnė-kinologė Ina Žukauskė.
