Rugilės mama Akvilė Žalienė įvykius, nutikusius daugiau nei prieš metus, prisimena miglotai. Ji sako, kad viskas įvyko akimirksniu – mergaitė vieną akimirką juokėsi, o paskui paslydo ir nukrito. Tačiau ženklų, kad kažkas būtų tikrai blogai, iškart niekas nepastebėjo.
„Daugiau nei prieš metus viskas įvyko. Rugilė turėjo pradėti eiti į darželį, buvo mano priešpaskutinė atostogų diena. Galvoje esu permąsčiusi gal šimtą kartų tuos įvykius – kaltinimų sau buvo, visko. Pamenu, kad apie pietus mergaitė nukrito nuo spintelės. Tik pasakė, kad jai galvą skauda, o mes papūtėme jai galvytę ir leidome miegoti“, – skaudžius įvykius prisimena mergaitės mama.
Mažoji Rugilė nuo pat mažų dienų buvo aktyvus vaikas – viską tyrinėdavo, važinėdavo paspirtuku, visur kardavosi. Po kryčio tėveliai labai išsigando – po jo sekę įvykiai buvo sukrečiantys.
„Ji visada buvo stipri, galėjo lipti ir karstytis, o tą dieną, kai ji nukrito, mums neatrodė, kad nutiko kažkas blogo. Ji tik sakė, kad dešinę galvos pusę skauda. Aš lyginau skalbinius, kai vyras atėjo ir pasakė, kad Rugilė krapštosi ir muistosi, reikia eiti jau ją žiūrėti.
Kai atėjau į miegamąjį, tikrai buvo baisu. Visa didžiulė lova buvo apvemta, tai buvo pirmas ženklas, kad patyrė rimtą galvos sutrenkimą. Aš tada ją ant rankų paėmiau prausti, o vyras greitajai skambino. Telefonu operatorė patarė, kad geriau nieko nelaukti ir patiems vykti į skubios pagalbos priėmimą. Paklausėme ir nusprendėme patys ją nuvežti į ligoninę. Ant rankų laikiau vaiką, ji miegojo, bet buvo ne iš tų, kuri neatsibustų. Šįkart ji neatmerkė akių“, – su ašaromis akyse kalba moteris.
Iškentėjo ne vieną operaciją
Atvežus į ligoninę mažoji jau buvo panirusi į gilią komą, į aplinką nebereagavo, gydytojai iškart padarė kompiuterinę tomografiją, po kurios paaiškėjo sunki žinia. Tėvams buvo pranešta, kad jų vienintelei mažajai dukrelei reikės daryti operaciją dėl smegenyse susidariusios epidūrinės hematomos.
„Teko vaiką nešti pas neurologą, nes pirminės apžiūros – pasverti, pamatuoti ūgį nebuvo galima atlikti, Rugilė buvo panirusi į komą. Tai buvo netipinis atvejis. Jai padarė kompiuterinę tomografiją, sesutė išėjusi iš kabineto man pasakė neišsigąsti, nes reikia iškart ruoštis operacijai.
Tuo metu nieko nesugebėjau suprasti. Tik mačiau, kad Rugilę išvežė į reanimaciją, o mums gydytojas pasakė, kad jai buvo susidariusi kraujosruva po kietaisiais smegenų dangalais. Buvo keista, kad dukrelė gulėjo kažkur ligoninėje, o mes turėjome likti namuose. Dėl karantino galėjome ją lankyti po vieną ir tik po dešimt minučių per parą. Reanimacijoje ji praleido beveik tris savaites“, – dalinasi Akvilė.
Iki šiol Akvilei dar sunku nesusigraudinant kalbėti apie sunkius išgyvenimus. Ji sako, kad daug kaltino save, galėjo daugiau padaryti, bet praėję metai nėra pakankamas laikas, kad galėtum nustoti jausti kaltę.
Padarius antrąją operaciją į mergaitės galvą buvo implantuotas specialus IKS daviklis, kuris parodė, kad slėgis kaukolės viduje išaugo dešimteriopai ir smegenys nebeaprūpinamos pakankamu kiekiu deguonies. Tačiau kas vyko po to, moterį dar labiau sukrėtė.
„Pamenu, kad buvo tikrai baisu. Reanimacijoje aš ją paliečiau ir apsidžiaugiau, kad Rugilė sureagavo – pramerkė akytes, norėjo kažką pasakyti. Tačiau baisiausia turbūt buvo, kai paskambino gydytojas ir pasakė, kad jie nori plačiau išsiaiškinti, kas dedasi Rugilės galvoje. Kad tą padarytų, jai reikėjo daryti dar vieną operaciją.“
Padarius antrąją operaciją Rugilės tėveliai sulaukė dar vieno skambučio. Gydytojas pranešė, kad dukrelei reikia atlikti dar vieną operaciją – jos galvoje sparčiai plečiasi smegenys (kitaip vadinama smegenų edema). Mergaitę artimieji vėl išlydėjo į operacinę.
„Baigus operaciją dukrelę vėl išvežė, nes jos smegenys tiesiog plėtėsi be sustojimo – kaukolėje joms nebuvo vietos. Gydytojams skubiai teko pašalinti dešinėje pusėje esantį kaukolės kaulą, kad smegenys galėtų toliau plėstis ir vėliau grįžtų į savo vietą atslūgus tinimui. Prie reanimacijos durų mačiau vyrą, nešiną lagaminu iš kraujo centro. Ta mintis, kad tas kraujas buvo mano dukrelei, tikrai buvo siaubinga.
Galėjau net atskirti, kuris aparatas pypsi mano vaiko – mažylė turbūt visur, kur galima, buvo prijungta.“
Nežinomybės dienos
Akvilė teigia, kad po trečiosios operacijos net nežinojo, ko reikia laukti. Gydytojai sakė, kad viskas pavyko puikiai, tačiau mergaitės būklė liko tokia, kokia buvo – nei gerėjo, nei blogėjo. Laikas sustojo.
Tačiau po kelių dienų mergaitė atsibudo. Ją silpną ir prijungtą prie zondų gydytojai dvi savaites laikė intensyvios terapijos skyriuje.
„Aš nuo pat pirmos akimirkos pasitikėjau ir pasitikiu gydytojais ir tikiu, kad su mano vaiku viskas yra daroma gerai. Ji iš reanimacijos buvo perkelta į traumatologijos skyrių tokia silpna, net zondai buvo prijungti, o ji tokia mažutė. Buvau net apmokyta, kaip su ja elgtis, kaip švirkštais naudotis, kaip maitinti ir girdyti.
Dabar intensyviai lankome reabilitaciją – logopedą, kineziterapiją, ergoterapiją ir kitas terapines veiklas“, – vardija moteris ir sako, kad vos ne kasryt tėtis dukrą veža į užsiėmimus.
Pirmi du metai po traumos yra patys svarbiausi atsistatymui ir grįžimui į normalų gyvenimą.
Į ateitį žiūri su optimizmu
Mergaitės mama užsimena, kad pamažu įsivažiavus gyvenimui po sunkių dienų, po truputį gali grįžti prie darbų. Ji dirba vaikų darželyje auklėtoja bei studijuoja, o Rugilės tėtis Ovidijus dirba inžinieriumi Fizinių ir technologijos mokslų centre. Dėl patirto sukrėtimo šeimoje teko atidėti fizikos mokslų daktaro disertacijos rengimo ir gynimo darbus ir užsiimti papildomais darbais, kad sugebėtų išpildyti visus mažylės poreikius.
Pašnekovė sako, kad nors anksčiau buvo sunku viską suspėti, dabar į naują ritmą įsivažiavo. Labai svarbu, kad jaučiamas stiprus palaikymas iš kolegų.
„Aš po kiek laiko grįžau į darbą, nors ir nepilnai darbo savaitei, vyras mergaitę vežioja į reabilitacijas. Dabar ir gyvename tokiu ritmu – rytais mankštos, vėliau vienas, kitas į darbą. Jau nebeprisileidžiame tų negatyvių, liūdnų minčių, stengiamės apie tai negalvoti, tiesiog einame vakare ilsėtis.
Rugilei praktiškai viską reikėjo mokytis iš naujo – ir vaikščioti, ir kalbėti, buvo šiek tiek sunku prisiminti išmoktus dalykus. Buvo baisu, kai matai savo vaiką tokį”, – emocijomis dalijasi mama.
Reabilitacija ir įdėtas darbas pagrindinis įrankis, kuris itin reikalingas mergaitei dabar, nes vis dar sunku savarankiškai vaikščioti, pačiai be trukdžių judinti visą kairiąją kūno pusę, ypač reikalingas darbas su kairės rankos smulkiąja motorika, kuri kol kas dar negrįžo.
„Matosi, kai Rugilė neteisingai eina, ji kairę rankytę anksčiau taip kampuotai iš peties judindavo, negali ir rankos pirštų pajudinti. Dabar jos būklė tikrai gerėja – gali pati nustumti daiktą nuo stalo, vedama už rankos gali nueiti ir didesnius atstumus. Rugilė tikrai nenustygsta vietoje ir dėl to reikia atsargiai elgtis. Turime ją saugoti ir nepamiršti, kad dalies kaukolės nėra. Todėl jai daryti įprastus žmogui dalykus reikia itin atsargiai“, – susirūpina moteris.
Dėl atliktos dešinės pusės kaukolės dekompresinės kraniektomisijos nesunkiai gali būti pažeidžiamos smegenys, o mergaitė auga ir yra aktyvi, nenustygsta vienoje vietoje. Paprastai gydytojai kaukolę apsaugo dirbtiniais implantais ar net panaudoja tą patį kaulą, tačiau Rugilei to daryti įprastais metodais negalima – mergaitės kaukolė dar auga ir jai būtinas alternatyvų neturintis specialus kartu su galvyte suaugantis ilgalaikis implantas.
Nors abu mergytės tėveliai dirba, jų santaupos ir gaunamos lėšos po truputį senka. Nuolatinės išlaidos reabilitacijai, dar reikalingas apsauginis implantas kaukolei, įvairios procedūros mergaitės sveikatai palaikyti artimiausiu laikotarpiu preliminariai pareikalaus apie 20 tūkst. eurų.
Prisidėti prie „Išsipildymo akcijos“ galima telefonu:
1891 – 3 eur;
1892 – 5 eur;
1893 – 10 eur.
Informacija bankiniams pavedimams atlikti:
AB SEB banko akcijos sąskaita: LT89 7044 0600 0385 2791; Kodas 70440; Labdaros fondas „Vienybė“; Įmonės kodas 192000131.
AB „Swedbank“ akcijos sąskaita: LT06 7300 0101 1936 4074; Kodas 73000; Labdaros fondas „Vienybė“; Įmonės kodas 192000131.
AB Luminor Bank akcijos sąskaita: LT75 4010 0424 0261 9386; Kodas 40100; Labdaros fondas „Vienybė“; Įmonės kodas 192000131.
AB „Citadele“ banko akcijos sąskaita: LT19 7290 0000 0170 0188; Kodas 72900; Labdaros fondas „Vienybė“.
Aukojimas taip pat galimas per elektroninio aukojimo sistemą Aukok.lt
