Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 4,7 kv. m didesnį būstą negu prieš metus, Rygos – 3,6 kv. m, o Talino gyventojo įperkamo būsto plotas 0,3 kv.m, sumažėjo. Vis dėlto vidutines pajamas gaunantis vilnietis, palyginus su Rygos ir Talino gyventojais, ir toliau gali įpirkti mažiausio ploto būstą. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 47,1 ir 50,2 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose, o Vilniuje šis plotas yra 39,6 kv. m. SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje gerėjo dėl sumažėjusių paskolų palūkanų ir pagaliau padidėjusio realaus darbo užmokesčio. Tačiau mažų palūkanų ji nelaiko lemiamu veiksniu priimant sprendimą įsigyti būstą.
„Nors, remiantis Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį šalies bankų išduotų naujų būsto paskolų vertė, palyginti su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, buvo 31 proc. didesnė, vargu ar mažos palūkanos yra svarbiausias veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą skolintis ir įsigyti būstą“ – sako J. Varanauskienė. Jos nuomone, tai labiau susiję su geresniais gyventojų pajamų lūkesčiais, apie kuriuos galima spręsti iš gerėjančio vartotojų pasitikėjimo rodiklio bei drąsesnių finansinio turto valdymo, pavyzdžiui, investavimo, sprendimų. Tačiau ji taip pat atkreipia dėmesį, kad atsimenant skausmingas nepamatuoto optimizmo, vyravusio iki 2008 m. vidurio, pamokas, prieš priimant sprendimą skolintis, vertėtų atidžiai įvertinti savo galimybes paskolą grąžinti. SEB būsto įperkamumo rodiklis parodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas.
