Kultūros vertybių paveldo departamente šiandien Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba spręs Panevėžio likimą. Nuo jos priklausys, kokia miesto dalis bus priskirta istorinei ir įtraukta į kultūros vertybių sąrašą, praneša "Sekundė".
Nors paveldosaugininkų žodis turės lemiamą reikšmę miesto plėtrai, tačiau Panevėžio vadovai apie posėdį teigia sužinoję kone paskutinę minutę. Maža to, ne tik politikams, bet ir Savivaldybės paveldo specialistei rimtų abejonių sukėlė vilniečių paveldosaugininkų nustatytos Panevėžio istorinės dalies ribos: pagal jas į kultūros vertybių sąrašą turėtų patekti netgi sovietmečiu statyti sporto rūmai A.Jakšto gatvėje.
Saugos ir sporto rūmus
Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos posėdyje dalyvaujanti Savivaldybės delegacija – meras Vitas Matuzas, vicemeras Povilas Vadopolas bei vyriausioji paveldo apsaugos specialistė Loreta Paškevičienė – sieks, kad vilniečių paveldosaugininkų nustatyta Panevėžio istorinė miesto dalis dar nebūtų įtraukta į regioninį kultūros vertybių sąrašą.
Miesto vadovus apstulbino žinia, kad Panevėžiui itin svarbų klausimą Kultūros vertybių paveldo departamento (KVAD) atstovai jau du kartus svarstė jiems už akių.
„Keista, kad paveldosaugininkai to su mumis nederino, neatsiklausė, nieko neinformavo. Ir kaip perkūnas iš giedro dangaus – žinia, kad bus sprendžiamas klausimas dėl istorinės dalies įtraukimo į vertybių registrą“, – teigė P.Vadopolas.
Pasak jo, nieko keisto, kad į saugotiną teritoriją įtraukė niekam abejonių nekeliančias miesto istorines dalis – Senamiesčio gatvę, Laisvės aikštę, Skaistakalnio parką, bet nuostabą kelia, kad jiems prilygino Marijonų, Stoties bei A.Jakšto gatvių ribojamą teritoriją, į kurią patenka ir sovietmečiu statyti sporto rūmai bei prie jų esantis futbolo stadionas, taip pat, vilniečių paveldosaugininkų nuomone, saugotina yra ir Klaipėdos, S.Daukanto bei K.Būgos gatvių ribojama miesto dalis bei Naujamiesčio ir Vasario 16-osios gatvių kampas.
Baiminasi spekuliacijų
P.Vadopolas neslėpė numatytose teritorijose neįžvelgiąs nieko reikšmingo, o prireikus jose nugriauti elementarų medinį sandėliuką, jau tektų atsiklausti paveldosaugininkų.
Vis dėlto, vicemero teigimu, iš dalies Panevėžiui būtų naudinga, kad dalis miesto atsidurtų regioninių, ne vietinių, kultūros paveldo vertybių registre, jei paveldo vertybių saugotojai dirbtų „proto ribose“.
„Tokiu atveju rekonstruojant į registrą įtrauktus objektus turėtų prisidėti ir Vyriausybė, ne tik Savivaldybė. Jei nebūtų tokiu statusu spekuliuojama, nebūtų daroma dirbtinių kliūčių statant, rekonstruojant senus pastatus, galima būtų ir pritarti“, – teigė P.Vadopolas.
Kad pastarieji užsibrėžė saugoti per daug Panevėžio, sutinka ir Savivaldybės vyriausioji paveldo apsaugos specialistė Loreta Paškevičienė.
„Gal per didelė saugotina teritorija apibrėžta – reikėtų susiaurinti. Niekas neprieštarauja, kad į registrą būtų įtraukta Laisvės aikštė, seniausia Panevėžyje Senamiesčio gatvė, Skaistakalnio parkas, kaip buvusi dvaro sodyba“, – teigė L.Paškevičienė.
Inga Kontrimavičiūtė
