Prieš du mėnesius įvykę sostinės mero rinkimai buvo neteisėti, paskelbė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Teismas penktadienį patenkino liberalų Algirdo Vakarino bei Kęstučio Masiulio skundą ir paskelbė Vilniaus miesto tarybos sprendimus dėl socialdemokrato Gedimino Paviržio išrinkimo meru bei liberaldemokrato Juozo Imbraso paskyrimo jo pavaduotoju neteisėtais.
Teismas pripažino negaliojančiais ir Balsų skaičiavimo komisijos protokolus dėl mero išrinkimo ir jo pavaduotojo paskyrimo.
Tokį sprendimą teismas priėmė po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostata, leidžianti parlamentarams bei kitiems savivaldybes kontroliuojantiems pareigūnams dalyvauti pirmajame po išrinkimo savivaldybės tarybos posėdyje, prieštarauja Konstitucijai.
Be to, kaip skelbta, sprendimą dėl G. Paviržio atstatydinimo iš Vilniaus apskrities viršininko pareigų Vyriausybė priėmė balandžio 11 d., praėjus dviem dienoms po rinkimų. Pagal teisės aktus, G. Paviržis mero rinkimuose dalyvavo tebebūdamas apskrities viršininku.
Siekdamas išsiaiškinti, ar rinkimų rezultatai nebuvo suklastoti, teismas penktadienį apklausė Balsų skaičiavimo komisijos narius - pirmininką Česlovą Kaminską, jo pavaduotoją Stanislovą Šriūbėną ir sekretorę Olgą Gorškovą. Taip pat apklaustas Vilniaus miesto rinkimų komisijos pirmininkas Arūnas Štaras ir Savivaldybės Teisės departamento direktorius Jovitas Elzbergas.
Nei balsų skaičiavimo komisijos nariai, nei rinkimus koordinavęs A. Štaras negalėjo teismui paaiškinti, kodėl dviejuose biuleteniuose, kuriuose buvo balsuota už G. Paviržį, trūko Balsavimo komisijos sekretorės parašo.
Dėl šių parašų ir buvo kilęs įtarimas, kad balsavimo rezultatai galėjo būti suklastoti. Be to, teismui kilo įtarimų ir dėl to, kad biuletenius beveik parą po rinkimų savo seife laikė Vilniaus miesto rinkimo komisijos pirmininkas A. Štaras. Teismas siekė išsiaiškinti, kokiu tikslu A. Štaras tai darė, nors tokių įgaliojimų neturėjo.
Tačiau Lietuvos liberalų sąjungos narys A. Štaras teismą užtikrino, kad jo seife laikomi biuleteniai pakeisti nebuvo ir jokio suinteresuotumo paveikti rezultatus jis teigė neturėjęs.
Teismas nusprendė, kad balsavimo protokolai suklastoti nebuvo ir visiškai atitiko tuometinį politinių jėgų išsidėstymą ir balsuotojų valią.
Bylą nagrinėjusi teisėja Nijolė Šidagienė teigė, kad jeigu balsavimo biuleteniai, kuriuose trūko sekretorės parašų, būtų atitekę Artūro Zuoko šalininkams, tada būtų skundęsi G. Paviržio šalininkai.
Sprendimo motyvus teismas ketina paskelbti per savaitę.
Teismo sprendimas gali būti apskųstas per 14 dienų, tačiau posėdyje nedalyvavęs G. Paviržis BNS sakė sprendimo neskųsiąs "miesto labui".
Balandžio pradžioje vykusiuose rinkimuose ankstesnis miesto vadovas liberalas A. Zuokas pralaimėjo socialdemokratui G. Paviržiui.
Teismas nagrinėjo liberalų skundą, ar teisėtai pirmajame tarybos posėdyje dalyvavo trys parlamentarai - Vladimiras Orechovas, Vasilijus Fiodorovas ir Eduardas Šablinskas. Netrukus po rinkimų Seimo nariai tarybos deputatų mandatų atsisakė.
Pernai gruodį KT išaiškino, jog Seimo nariai negali būti savivaldybių tarybų nariais. Nepaisant tokio sprendimo, priimto po pernai gruodžio 22 dieną įvykusių savivaldybių tarybų rinkimų, Seimas nusprendė leisti parlamentarams dalyvauti pirmuosiuose savivaldybių tarybų posėdžiuose.
Kol nagrinėjo liberalų skundą, Vilniaus apygardos administracinis teismas buvo sustabdęs G. Paviržio ir jo pavaduotojo J. Imbraso įgaliojimus.
Tačiau G. Paviržis, nelaukdamas teismo sprendimo, ketvirtadienį atsistatydino iš mero posto. "Motyvai yra Konstitucinio Teismo sprendimas ir norisi, kad greičiau tvarkytųsi miesto reikalai", - BNS savo sprendimo motyvus aiškino G. Paviržis.
G. Paviržį į merus pasiūlė pirmojo tarybos posėdžio išvakarėse susibūrusi penkių partijų koalicija. Šiai koalicijai priklauso po 6 mandatus turinčios Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), Lietuvos socialdemokratų partija, Liberalų demokratų partija, Lietuvos rusų sąjunga ir 3 mandatus turinti Naujoji sąjunga (socialliberalai).
Ši koalicija nurungė ankstesnio mero liberalo Artūro Zuoko rėmėjus. Dabar abiejų oponuojančių pusių jėgos 51 nario Vilniaus miesto taryboje yra apylygės.
Kol sustabdyti Vilniaus miesto vadovų įgaliojimai, sostinės tarybai vadovauja administratorius Algimantas Juocevičius.
Numatoma, kad nauji mero rinkimai vyks trečiadienį.
"Mes dar nesvarstėme, bet mūsų koalicijoje yra 26 žmonės ir kiekvienas jų yra potencialus, tačiau jeigu rinkimuose kelsime savo kandidatą, aišku, kad kelsime Artūrą Zuoką", - po teismo posėdžio sakė skundą laimėjęs liberalas A. Vakarinas.
G. Paviržis BNS sakė sutiksiąs vėl kandidatuoti į mero postą, jei koalicija jį pasiūlys.
"Lyg ir esu planuose, tačiau pats tokios iniciatyvos nerodžiau. Koalicijos narių neskaičiuojam kaip viščiukų, mes manom, kad jų buvo ir yra 27", - sakė G. Paviržis.
"Man atrodo, kad žmonėms atsibodo šita istorija, todėl mes ir skubinam naujus rinkimus žmonių labui", - teigė G. Paviržis.
Paklaustas, ar antrą kartą mero rinkimuose susidūrus tiems patiems kandidatams nepasikartos praėjusių rinkimų "scenarijus", G. Paviržis teigė: "iš mūsų pusės nebus, o iš kitos pusės (A. Zuoko šalininkų - BNS) - jų reikia klausti, jie pas mus specialistai tokiais klausimais - tai tik erzinimas žmonių ir tikrai ne miesto meilė šitaip rodoma".
Visą šią savaitę vyksta intensyvios derybos tarp į tarybą išrinktų partijų atstovų dėl galimybės sudarytų plačią koaliciją.
