Pilietinės akcijos „Už konstitucines gyventojų teises“ iniciatoriai sausio 15 dieną 10 val. Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai įteiks dokumentus jų kandidatų sąrašui dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose Vilniaus rinkiminėje apygardoje.
“Nematėme kito būdo atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje, mūsų manymu, pažeidžiama konstitucinė žmogaus teisė būti renkamu į vietos savivaldos tarybas. Kadangi tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą negalime, tai tik tokiu būdu, t.y. gavę Vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymą mus registruoti bei jį apskundę Vyriausiajam administraciniam teismui, galime pasiekti, kad Konstitucinis Teismas pateiktų savo išaiškinimą. Kad mūsų prašymas nebūtų formaliai dėl kitų priežasčių atmestas, pateikiame kandidatų sąrašą, visus reikalingus dokumentus, užstatą“, - sakė viena akcijos iniciatorių Danutė Jokubėnienė.
„LR Konstitucijos 119 straipsnis garantuoja Lietuvos Respublikos piliečiams ir kitiems administracinio vieneto gyventojams teisę būti išrinktiems. Konstitucijoje nėra jokių apribojimų, kurie nusakytų, kad teisė kelti kandidatus yra suteikta išskirtinai tik partijoms, kurių nariais tėra mažiau nei pusė procento Lietuvos gyventojų. Manome, kad LR Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, leidžiantis tik partijoms dalyvauti rinkimuose pažeidžia ir Konstitucijos 35 straipsnį, kuriame nurodyta, kad “niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai“. Dabar gi, norėdamas pasinaudoti savo konstitucine teise ne tik rinkti, bet ir būti renkamu, esi verčiamas tapti partijos nariu arba dalyvauti rinkimuose tik partijos sąraše, t.y. pritarti tos partijos rinkimų programai, taip yra pažeidžiama piliečių teisė į minties laisvę”, - komentavo iniciatyvinės grupės narys Paulius Markevičius.
„Visuomenėje kilusią įdėją kandidatuoti ne per partijų sąrašus, o savarankiškai, dauguma partijų sutiko priešiškai, motyvuodamos, kad tokios teisės, išskyrus partijas, niekas neturi ir praplėsti šią teisę nėra būtinybės. Rudenį visuomenės teiktus siūlymus į savivaldybių tarybas rinkti pagal mišrią rinkimų sistemą, kad bent taip gyventojai turėtų savo atstovus, partijos ignoravo. Dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad ši teisė atimta ir iš Lietuvoje gyvenančių ES piliečių, nors Mastrichto sutarties (1992 m.) 19 straipsnis nurodo, kad „Bendrijos piliečiai turi teisę balsuoti ir būti renkami Europos rinkimuose ir dalyvauti savivaldybių rinkimuose valstybėje narėje, kurioje gyvena“, - nurodė Liudvikas Ragauskis, pažymėdamas, kad kandidatų sąraše yra ir Lietuvoje jau ne vienerius metus pastoviai gyvenantis D.Britanijos pilietis.
Anot akcijos iniciatorių, partijomis Lietuvoje pasitiki tik kokie 4 procentai Lietuvos gyventojų, tačiau jų nariai tapo „lygesniais už lygius“, o gyventojų pasirinkimas rinkimuose yra ribojamas. Kol Lietuvoje vietos savivalda netaps realybe, kai žmonės galės įtakoti priimamus sprendimus, o išrinktieji jiems atsiskaitys, tol visuomenė ir bus tik statistais, kurių prireikia kas ketveri metai prieš rinkimus, o į vietos valdžią patekusios partijos rūpinsis savo partijų interesais, o ne tarnaus žmonėms bei gins viešąjį interesą.
Šios akcijos dalyviai ketina aiškintis, ar jie gali tiesiogiai kreiptis ir į Europos Tarybos įsteigtą Europos Komisiją už teisinę demokratiją (Venecijos komisiją), kuri, beje, yra paskelbusi skaidrios rinkimų praktikos Kodeksą ir penkis esminius Europos rinkimų principus: visuotinę, lygią, nevaržomą, slaptą ir tiesioginę balsavimo teisę.
