Tokiu būdu daugelis Vilniaus rajonų pateks į antrą zoną, kuri vadinsis „P zona – Priemiestis”. Įdomu, kad į P zoną pateks tokie rajonai, kaip: Antakalnis ar Pašilaičiai, iš kurių miesto centrą viešuoju transportu pasiekti galima per 10-15 minučių.
„Miesto teritorija, atsižvelgiant į gyventojų tankumą ir VT organizavimą, būtų dalinama į tris zonas: centrinė – kur yra didžiausias gyventojų tankis ir infrastruktūros išvystymas, periferinė – kur teritorijų užstatymas ir gyventojų tankis yra mažesnis, urbanizuotos teritorijos nėra tokios koncentruotos ir trečioji – užmiestis, kuri yra už Vilniaus m. Ribų”, – sako Loreta Levulytė-Staškevičienė, JUDU viešojo transporto organizavimo vadovė.
Iš viso Vilnius ir Vilniaus rajonas bus padalinti į tris zonas: C (Centras), P (Priemiestis) ir U (Užmiestis). Į Užmiesčio zoną pateks Vilniaus rajonas, tuo metu į Centro zoną bus įtraukta labai nedidelė dalis Vilniaus rajonų.
„Zonavimo įvedimo principas yra toks: centrinėje miesto dalyje pervežami didžiausi keleivių srautai, t.y. atliekama gerokai daugiau nei pusė VT kelionių, VT paslaugą organizuoti patogiau ir sąlyginai pigiau nei periferinėje dalyje, kur dėl didesnių atstumų tarp gyvenamųjų teritorijų reikia sukurti infrastruktūrą ir ją išlaikyti yra brangiau. Užmiesčio teritorijoje VT paslaugos organizavimas vykdomas atvežant keleivius iš Vilniaus regiono savivaldybių (Vilniaus raj., Trakų raj.), todėl susidaro dar didesnis atstumas ir dėl to patiriami papildomi infrastruktūros sukūrimo, palaikymo ir organizavimo kaštai”, – komentuoja JUDU atstovė.
Pasiūlymuose nurodoma, kad toks sprendimas galėtų pagerinti viešojo transporto kokybę tankiai urbanizuotoje miesto dalyje. Kainodara bus orientuota į kelionės atstumą, gyvenamąją vietą ir paslaugų teikimo kokybę.
„Taigi VT zonavimo kainodara, tikėtina, būtų orientuota į tokį principą, jog centre kelionės turėtų būti pigesnės nei periferinėje ar užmiesčio teritorijoje, nes infrastruktūros sukūrimas ir išlaikymas, priežiūra nuo miesto centrinės nutolusiose teritorijose kainuoja daugiau. Bet bendras kainų lygis neturėtų kardinaliai keistis”, – pasakoja specialistė.
Veiksmų planas taip pat numato įrengti 15 naujų maršrutų bei pakoreguoti 48 esamus maršrutus. Bus siekiama sudaryti galimybę net 87 proc. gyventojų naudotis viešuoju transportu. Įgyvendinus optimizacijos sprendinius viešojo transporto eksploatavimo sąnaudos per metus padidės dvigubai.
Dar viena naujovė – e-bilieto sistema, kuri leis patogiau pirkti viešojo transporto bilietus. Bendrovė įdiegs išmaniosios integracinės atsiskaitymų platformos informacinę sistemą su visa tam tikslui įgyvendinti reikalinga infrastruktūra ir įranga. Tai leis keleiviams viešajame transporte atsiskaityti banko kortele, o pati sistema bus integruota su kitomis mieste esančiomis vežimo ir miesto paslaugomis.
Veiksmų plano įgyvendinimui planuojama skirti 506 mln. Eur iš kurių savivaldybės lėšos 321 mln. Eur (dalis jų bus ES investicijos).
Dėl zonų įvedimo turėtų dar pasisakyti Vilniaus miesto savivaldybė. Darnaus judumo planas numato, kad zonavimas galėtų būti įvestas iki 2024 m.
