Sostinės savivaldybės kontroliuojama bendrovė “Vilniaus vandenys", ketinusi nuo birželio beveik 50 proc. padidinti šalto vandens kainą, po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų vizito skubiai sumažino savo apetitą. Esą įmonės veiklai užtikrinti užtektų pabranginti vandenį iki 20 proc., tačiau idėjos įvesti vilniečiams papildomą abonentinį mokestį neatsisakoma.
Pasemti milijonų nepavyko
Naują “Vilniaus vandenų" poziciją dėl šalto vandens kainos vakar paskelbė šviežiai paskirtas bendrovės generalinis direktorius Darius Indriūnas. Jo teigimu, kalbos apie 50 proc. brangsiantį vandenį yra laužtos iš piršto, tačiau vandens tarifas turės kilti dėl padidėjusių elektros ir šilumos kainų bei bendrovės planuojamų investicijų.
“Jei kaina ir didės, tai tikrai ne daugiau kaip 20 proc." - tikino naujasis “Vilniaus vandenų" vadovas. Anot jo, ankstesnė skaičiavimo metodika buvusi klaidinga. Pagal ją įmonės investicijos į vandens ūkį būtų atsipirkusios jau per metus, o paskui iš nerealiai padidintos kainos vilniečiai kasmet būtų sukrovę įmonei dešimtis milijonų litų pelno.
Tačiau pernai, D.Indriūno pateiktais duomenimis, “Vilniaus vandenys" patyrė 7,8 mln. litų nuostolio.
Spaus, kad pirktų
Artimiausiais metais investuoti į vandens ūkį planuojama apie 100 mln. litų, daugiausia Europos Sąjungos paramos lėšų. Dėl to gyventojai bus spaudžiami jungtis prie centralizuotų tinklų. Mat gaudama europinę paramą infrastruktūrai plėtoti įmonė įsipareigoja prijungti prie tinklų kuo daugiau vartotojų.
Bet suagituoti gyventojus užkalti savus šulinius ir brangiai pirkti centralizuotai tiekiamą vandenį ne visada pavyksta. Pavyzdžiui, Bajoruose juo nesusiviliojo nė penktadalis potencialių vartotojų. Todėl ketinama keisti pardavimų politiką.
“Sako, gyventojų neįmanoma priversti jungtis prie tinklų. Bet juk ir automobilio pirkti nepriversi, o automobiliai kažkaip parduodami. Reikia pateikti tokius argumentus, kad gyventojai prisijungtų ir prie mūsų tinklų", - dar vieną planą daugiau uždirbti atskleidė D.Indriūnas.
Viską sujaukė STT
Milijoniniai nuostoliai nesutrukdė buvusiai bendrovės vadovybei pirkti prabangių automobilių. D.Indriūnas patvirtino, kad vos pradėjęs eiti pareigas sustabdė jau pasirašytą visureigio ir dviejų sportinių automobilių pirkimo sutartį už maždaug 300 tūkst. litų.
Tuo tarpu avarijas likviduojančios “Vilniaus vandenų" tarnybos automobilių bakai tušti, ir vilniečiai neturėtų stebėtis, jei įvykus avarijai tarnybos tektų ilgokai palaukti.
Kodėl įmonė neturi sutarties dėl degalų pirkimo, D.Indriūnas aiškino skirtingai. Iš pradžių sakė, kad pasibaigus sutarčiai naujas konkursas neįvyko dėl sisteminių problemų. O po keliolikos minučių jau aiškino, kad pirkimas buvo įvykęs, vokai atplėšti, belikę išsirinkti laimėtoją ir pasirašyti sutartį, tačiau STT išsinešė visus dokumentus.
Vis dėlto generalinis direktorius pripažino, kad įtarimai dėl maždaug 30 pernai “Vilniaus vandenų" vykdytų viešųjų pirkimų skaidrumo yra teisingi.
Skaidrins veiklą
Naujasis “Vilniaus vandenų" vadovas apie įmonės problemas kalbėjo taip, lyg jam ką tik būtų atidengtos iki tol užrištos akys. Sakė daug ko nežinąs, nespėjęs susipažinti. Tačiau D.Indriūnas net keletą metų buvo šios bendrovės valdybos narys, o įmonės svarbiausi sprendimai be miesto tarybos politikų paskirtos valdybos pritarimo negali būti priimti.
“Pagal įgaliojimus ir valdyba turėtų prisiimti atsakomybę (už tai, kas vyksta “Vilniaus vandenyse" - red. past.). Bet per 3 metus įvyko gal 4-5 valdybos posėdžiai", - pripažino D.Indriūnas.
“Respublikos" paklaustas, kada vilniečiams paslaugas teikiančios įmonės veikla taps skaidresnė ir ar jos vadovai kaip iki šiol bus skiriami pagal partinę priklausomybę, jis tikino, kad įmonė veikia pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir konkursai į vadovo pareigas neprivalomi - jį skiria valdyba.
“O dėl skaidrumo pirmas žingsnis tas, kad jūs galite gauti visą finansinę informaciją", - apie ketinimus pagaliau atsiskaityti visuomenei prabilo savivaldybės “uabo" vadovas.
Gediminas RUDŽIONIS - Vilniaus miesto tarybos narys, “Tvarkos ir teisingumo" frakcijos seniūnas:
Vandens kaina plėšikiška, pažeidžianti viešąjį interesą. Negalima eiti tokiu feodaliniu keliu, kad jei pinigų prireikė, juos reikia išlupti iš miestiečių. Ar 50 proc., ar 20 proc. pabrangimas išlaužtas iš piršto. Kur skaičiavimai? Nėra jų. Jei įmonė prekiautų, pavyzdžiui, batais, pusantro karto padidinusi jų kainą vargu ar parduotų savo produktą. Bet kai įmonė monopolininkė, gali nors 200 proc. kainą pakelti, gyventojai vis tiek pirks. Ekonominio sunkmečio metu žmonių laukia šoko terapija, nes pabrangus vandeniui brangs visos prekės, kurių gamybos procese naudojamas vanduo - ne tik saldainiai, bet ir duona
