Į krizę Vilniaus miesto savivaldybę įstūmę politikai sudarė laikinas paliaubas - opozicijos ir valdančiosios daugumos atstovai sutarė bent porą savaičių bendrai spręsti svarbius sostinei klausimus ir prabilo apie galimybę sudaryti platesnę koaliciją.
Pasak dienraščio "Respublika", pirmadienį viešbutyje "Radisson SAS Astorija" opozicijos iniciatyva vyko į Vilniaus miesto tarybą išrinktų partijų atstovų susitikimas, posėdyje nedalyvavo tik Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai bei suspenduotasis meras socdemas Gediminas Paviržis.
Susitikime Vilniaus miesto tarybos daugumos ir opozicijos atstovai sudarė bendrai valdyti miestą. Artimiausiu metu bus surengta partijų seniūnų sueiga, kuriai bus vadovaujama rotacijos principu. Posėdžiai vyks bent kartą per savaitę, juose bus bandoma spręsti klausimus, kuriems įgaliojimų neturi miesto Savivaldybės administratorius.
Spaudos duomenimis, mintis ieškoti būdų, kaip išspręsti sostinės valdžios krizę kilo baiminantis galimo tiesioginio valdymo. Šalies įstatymai numato, kad įvedus tiesioginį valdymą per tris mėnesius būtina surengti naujus rinkimus.
Buvęs Vilniaus meras liberalas Artūras Zuokas teigė, kad susitikime pasikeista nuomonėmis dėl galimybės formuoti platesnę koaliciją. Pasak jo, "aišku, kad nei viena, nei kita pusė neturi tvirtos daugumos, kuri galėtų sudaryti stabilią Vilniaus miesto valdžią ir įgyvendinti miesto bei jo gyventojų lūkesčius".
Pasak dienraščio, miesto politikams pirmadienį nepavyko sutarti dėl sostinės mero ir vicemero likimo, nes nuomonės išsiskyrė. Galimi variantai - G.Paviržio atstatydinimas iš mero pareigų, teismo sprendimo laukimas arba naujų koalicijų formavimas - kol kas pakibo ore.
Kaip žinoma, krizė Vilniaus miesto savivaldybėje kilo, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas laikinai sustabdė balandžio 9 dieną į mero ir vicemero pareigas išrinktų socdemo G.Paviržio ir liberaldemokrato Juozo Imbraso įgaliojimus.
Tokį sprendimą teismas priėmė, nagrinėdamas liberalų skundą dėl sostinės mero ir jo pavaduotojo rinkimų teisėtumo. Savo prašymą liberalai argumentavo tuo, kad pirmajame naujosios tarybos posėdyje dalyvavo trys tarybos nario mandatus turintys Seimo nariai, taip pat tuo, kad rasti du nustatytos formos neatitinkantys balsavimo biuleteniai.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisos, leidžiančios parlamentarams dalyvauti pirmajame savivaldybės tarybos posėdyje, neprieštarauja Konstitucijai.
Krizė miesto taryboje pagilėjo balandžio 30-ąją, kai opozicijai priklausantys liberalai, konservatoriai ir modernieji krikdemai neatstatydinę G.Paviržio mėgino miesto meru išrinkti A.Zuoką. Tačiau mero rinkimai žlugo, neatėjus balsuoti liberalui Vilmantui Drėmai. Kitą dieną Lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis apkaltino liberalus ir konservatorius šantažuojant ir bandant papirkti jų partijos narius.
BNS
