Vilniaus merijai labai rūpi išparduoti turtą, kitiems reikalams nelieka laiko: gyventojai mėnesiais negauna atsakymų į raštus. Dar viena „reformų“ pasekmė – eismo saugumas rūpi tik kelių policijai.
Vilniaus miesto valdžia planuoja naujus projektus, tačiau nesugeba mokėti už jau gautas visiems gyventojams reikalingas paslaugas. Ir miestas sparčiai ritasi netvarką. Daugiabučių kiemuose sniegą turėsime kasti patys, dėl skolų kelininkai nutraukė aplinkkelio tiesimą, vaikų žaidimo aikšteles užvaldo benamiai, o keliuose vėl laksto nebaudžiami „ereliai“, nes savivaldybė nesinaudoja greičio matuokliais.
Vicemeras: viskas kontroliuojama
Sostinės vicemeras Liberalų sąjūdžio atstovas Vidmantas Martikonis sakė nematąs jokių sunkumų dėl greičio matavimo Vilniuje. „Sutartis su paslaugą teikusia bendrove „Urbico“ nutraukta, atrodo, rugsėjį. Taip yra todėl, kad įmonė nuo vasario neteikė paslaugų. Dabar tie matuokliai, mano žiniomis, veikia, bet neduoda rezultatų. Užfiksavus vairuotoją, jis nebaudžiamas. Duomenys renkami, tačiau kur jie nueina – nežinau. Gal į policiją, o gal į privatų „Urbico“ pultelį, −„Balsas.lt savaitei“ aiškino V. Martikonis. − Beje, avaringumas mieste dėl to ne padidėjo, o sumažėjo.“
Paklaustas, ar tiesa, kad bendrovė „Urbico“ kurį laiką neteikė tam tikrų paslaugų savivaldybei todėl, kad pastaroji jai skolinga milijonus litų, V. Martikonis sakė tiksliai neatsimenąs skolos dydžio. „Gal kažkiek ir yra. Suprantu, kad vyrai ten skaičiuoja, nes nesėkmingai plėtoja verslą ir, sakyčiau, ginasi puldami“, – aiškino vicemeras.
Nenoriu ir nemoku
Ankstyvųjų viduramžių monarchai manė, kad sutartys atspindi tik laikiną jėgų santykį, bet neįpareigoja, jei jautiesi stipresnis. Sostinės valdžia galvoja panašiai.
Bendrovės „Urbico“ sutartis su Vilniaus miestu dėl greičio matuoklių yra dviejų dalių. Pirma, numatyta prevencinė dalis – vadinamųjų inkilų, t. y. dėžių, kuriose yra fotoaparatai, montavimas, antra – realiai veikiančių kamerų priežiūra ir fotografavimas.
Bendrovės „Urbico“ vadovo Kęstučio Šimėno teigimu, savivaldybė įmonei šiuo metu skolinga apie 3 mln. litų už paslaugas, 2,5 mln. litų palūkanų bei delspinigių. Savivaldybė taip pat kalta dėl maždaug 4 mln. litų nuostolio, susidarančio dėl to, kad tenka mokėti už faktoringo paslaugas bankui. Dėl šių dalykų įmonė yra pasiskundusi teismui.
„Apie šias problemas kalbėjomės ir su meru Viliumi Navicku, ir su administracijos vadovu Vytautu Milėnu, bet V. Martikonis buvo ir yra aktyviausias kalbėtojas šiuo klausimu“, − pasakojo K. Šimėnas.
Vilniaus vicemeras, kalbėdamas apie savivaldybės nevykdomus įsipareigojimus, teigė, kad vasarą įmonė kurį laiką neatliko radaruose įrengtos elektronikos metrologinės patikros. Dėl to, kad savivaldybė nemoka pinigų, jis apkaltino pačią įmonę, kuri esą dirbo neūkiškai ir neišgalėjo siųsti matuoklių patikrai į Šveicariją.
Iš tiesų savivaldybė liovėsi mokėti bendrovei dar kovą. Atėjus laikui atlikti metinį patikrinimą, matuokliai buvo išsiųsti, tačiau lėšų patikrai apmokėti nebuvo, nes savivaldybė, argumentuodama, kad užėjo sunkmetis, nutarė, jog įsipareigojimų „Urbico“ galima ir nevykdyti. Be to, „Balsas.lt savaitės“ žiniomis, pradėta aiškinti, kad sutartyje numatytos kainos yra per aukštos ir nepriimtinos.
Bendrovė vėliau savo lėšomis apmokėjo patikrą ir pastatė matuoklius į vietą. Maža to, vykstant deryboms, lyg ir tariantis, kad savivaldybei net dvejiems metams būtų atidėti mokėjimai, „Urbico“ nebeteikė sąskaitų už laikinai neveikusią fotografavimo paslaugą.
Tartasi, kol vicemeras V. Martikonis netikėtai sušaukė spaudos konferenciją. Joje pareikšta, kad sutartis nutraukiama. Bendrovė pasiskundė Vilniaus apylinkės teismui ir sulaukė organizuoto keršto.
Stebuklų nebūna
Anksčiau siūlęs dalį matuoklių pakeisti kalneliais (liaudies vadinamais gulinčiais policininkais), V. Martikonis dabar sako, kad miestui reikia pažangesnių technologijų. Kai kurios jų galėtų priminti mokslinės fantastikos siužetus.
Pasak politiko, dabar bus siekiama, kad užfiksuotą pažeidėją atpažintų ne pareigūnas, o be žmogaus įsikišimo būtų nustatomas transporto priemonės savininkas.
Išgirdęs tokius argumentus, „Urbico“ vadovas gūžčiojo pečiais. „Atgyvenusi tema. Tokį klausimą V. Martikonis kėlė vasarą, kai ėmė ieškoti pasiteisinimų, kodėl savivaldybė nemoka pinigų. Galiu atsakyti paprastai – šiuo metu Lietuvoje įrengiama dar per 100 greičio matuoklių, jų įranga − to paties gamintojo ir yra visiškai analogiškų ar labai panašių techninių savybių. Vilniuje stovintys matuokliai yra dviejų tipų.
Dalis jų, stovintys sankryžose, veikia fiksuodami greitį. Tokie matuokliai taip pat fiksuoja važiavimą per raudoną šviesą, net ir neviršijant greičio. Tokio stebuklo, kad automobilio vairuotoją iš nuotraukos pažintų ir surastų pats matuoklis, niekas dar negirdėjo. Tam vis tiek reikalingi žmonės“, − sakė jis.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių patrulių rinktinės vadas Marius Putrimas taip pat tvirtino, kad keblumų dėl iki sutarties nutraukimo veikusių stacionarių matuoklių nebuvo.
„Sakyčiau, kad jie yra daug geresni už mūsų dabar naudojamus mobiliuosius radarus, nes ten aiškiai matomas ir vairuotojo veidas. Ir dabar gauname jų duomenis, bet bausti nebėra pagrindo“, − tikino jis.
Pasak M. Putrimo, neveikiantys stacionarūs matuokliai daro didelį poveikį avaringumui.
„Pagrindinę įtaką eismo įvykiams, ypač sunkiems eismo įvykiams, daro vairuotojo blaivumas ir greitis. Žinoma, čia reikia daugiau sąnaudų, be to neliko prevencinio faktoriaus – anksčiau žmonės, žinodami, kur sumontuotas matuoklis, pristabdydavo automobilį. Dabar, kai pranešta, jog jie neveikia, atsargumas dingo“, − tikino jis.
Stacionarus fotografuojantis matuoklis, pasak jo, pranašesnis dar ir tuo, kad jo neperšnekėsi, litu nepamaloninsi ir neišsiverksi.
Vis tiek mes per bortą
V. Martikonis nelabai rūpinasi, kad bendrovė sutarties nutraukimą apskundė teismui, o šis uždraudė skelbti naują konkursą, kol nesibaigė bylinėjimasis. „Jau yra parengtos sąlygos naujam konkursui. Jo neskelbiame tik todėl, kad laukiame, kol bus patvirtintas naujas miesto biudžetas“, − aiškino V. Martikonis.
„Balsas.lt savaitės“ duomenimis, padėtis yra kiek kitokia. Nerandama, kas ryžtųsi pasirašyti naujo konkurso skelbimo dokumentus, kai tai yra uždraudęs teismas. Mat pasirašęs žmogus prisiimtų riziką tapti įtariamuoju baudžiamojoje byloje.
Pasak „Urbico“ direktoriaus K. Šimėno, žeidžia ne tik tai, kad nemokami pinigai, bet ir vicemero vieši samprotavimai, esą įmonė blogai dirba ir bankrutuoja. „Viešai taip pareiškus, komplikuojami santykiai su bankais ir partneriais. Savivaldybės vadovams, patiems nevykdantiems įsipareigojimų, derėtų susilaikyti bent jau nuo šito“, − pabrėžė jis.
Smūgiai visais frontais
Bendrovė „Urbico“ Vilniuje yra atsakinga ne tik už greičio matuoklius, bet ir už kitas eismo reguliavimo paslaugas. Už vadinamąją centrinę eismo valdymo sistemą, apimančią ir kelių žymėjimą bei šviesoforų tinklą, savivaldybė skolinga dar per 5 mln. litų.
V. Martikonis ir čia linkęs kaltinti pačią bendorvę „Urbico“. Esą ji nei vieno darbo nesugeba atlikti iki galo. Pastaroji, įiuo klausimu, ginčijasi su buvusia biznio partnere – bendrove „Seimens“.
Bendrovė prieš kelerius metus mieste pastatė ir eksploatavo per 300 šiuolaikiškų vaikų žaidimo aikštelių daugiabučių namų kiemuose ir viešose vietose. Šių metų spalio 1 dieną savivaldybė nutraukė ir šią sutartį.
Tai padaryta, nes prižiūrėdama aikšteles bendrovė „Urbico“ nepateikė savivaldybei sutarties vykdymo garantijos.
Pastarosios joks bankas nebebūtų suteikęs po to, kai miesto valdžia ne tik nesumokėjo bendrovei už kitas paslaugas, bet dar ir viešai išvadino nepatikima.
Bendrovė „Urbico“ kol kas ginasi teismuose. Vilniaus apylinkės eismas 2009 metų lapkričio 11 dieną leido restruktūrizuoti šią įmonę, o tai leido jai apsisaugoti nuo bankroto. Kol savivaldybė kariauja savo karus, greitį prakaituodami matuoja policininkai, o vaikų aikšteles tvarko nežinia kas.
TIK FAKTAI
Vilniuje per 10 šių metų mėnesių registruota 3 134 eismo įvykiai. Juose žuvo 301, sužaisti 3 685 žmonės. Tarp žuvusių − 89 pėstieji, 109 vairuotojai, 46 keleiviai, 11 dviratininkų.
Per tą patį laikotarpį įvyko 306 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo vaikų. 6 vaikai žuvo, 308 sužeisti.
Bendrovė „Urbico“ yra padavusi į teismą ir bendrovę „Siemens“. 2006 metais trijų įmonių konsorciumas, kurį sudarė bendrovės „Eismas“ (dabar „Urbico“), „Fima“, „Hnit-Baltic Geoinfoservisas“, ir „Siemens“ su sostinės savivaldybe pasirašė sutartį bei pradėjo kurti centralizuotą šviesoforų sistemą, kurią buvo tikimasi įdiegti iki 2008 metų vidurio.
„Urbico“ teigia, kad „Siemens“ metus vėluoja baigti darbus, todėl bendrovė negali baigti viso Vilniaus miesto transporto sistemos projekto ir gauti numatyto užmokesčio. Nuostoliai esą siekia 50 mln. litų, „Urbico“ yra pateikusi ieškinį „Siemens“.
„Siemens“ laikosi pozicijos, kad „Urbico“, kuri vadovavo konsorciumui, pažeidė kelis sutarties punktus. Rugsėjį „Siemens“ pranešė pasitraukianti iš konsorciumo ir pasiūlė Vilniaus valdžiai tęsti projektą tik su „Siemens“, paliekant „Urbico“ už borto.
