Vilniaus universiteto merginų krepšinio komanda šventė pirmąją pergalę LSKL čempionate, jos po pratęsimo namuose įveikė Kauno technologijos universiteto krepšininkes.
Po rungtynių pakalbinome naudingiausią Vilniaus universiteto krepšinio komandos krepšininkę Vitą Žilinskaitę, kuri surinko net 47 naudingumo balus.
Vita, paskutinės rungtynės Tau buvo ypač sėkmingos, susitikime pelnei 25 taškus ir atkovojai net 23 kamuolius, kaip pati vertini savo pasirodymą?
Rungtynės buvo neblogos, šaunu, kad po įtemptos kovos laimėjome. Pergalė tikrai nebuvo mano vienos nuopelnas, visos merginos atidavė visas jėgas. Tai buvo pirmosios mano rungtynės šį sezoną LSKL čempionate, džiugu, kad jos buvo pergalingos.
Vilniaus universiteto komanda šventė pirmąją pergalę čempionate. Kaip vertini savo komandos sezono pradžią?
Ne paslaptis, kad neesame įvardinamos kaip favoritės, bet labai džiaugiuosi, kad pasiekėme pirmą pergalę. Sezonas prieš akis. Daug kas priklausys, ar komandai galės atstovauti visos merginos, tačiau manau, kad pergalių šį sezoną bus dar tikrai ne viena.
Nuo kelių metų pradėjai žaisti krepšinį?
Domėtis ir žaisti krepšinį pradėjau nuo 12 metų, kai pradėjau lankyti Vilniaus krepšinio mokyklą. Ten ir buvo visko pradžia. Daugelis turbūt mano, kad vėlokai, bet tikrai džiaugiuosi tokiu savo pasirinkimu.
Buvai išvykusi į JAV, o šiuo metu tęsi studijas Lietuvoje. Ar profesionaliems krepšininkams siūlytum likti Lietuvoje, ar pasirinkti studijas užsienyje ir ten tęsti profesionalo karjerą?
Man asmeniškai ten nepatiko, tačiau nenoriu daryti neigiamos reklamos. Daug kas priklauso nuo aplinkybių, galbūt vieni nori siekti krepšininko karjeros ir dėl to renkasi JAV, nes ten sudaromos geresnės galimybės tobulėti, tai yra sudaromos sąlygos treniruotis. Lietuvoje sąlygos krepšininkėms nėra pačios geriausios, trūksta lėšų, nepakanka krepšinio mokyklų, klubai neturi dublerių ekipų, kuriose jaunos krepšininkės galėtų tobulėti, tačiau mano prioritetas visuomet buvo mokslai.
Ar sunku suderinti mokslą ir profesionalų krepšinį?
Man tikrai nėra lengva. Šiuo metu sportuoju Utenoje, kiekvieną dieną su keliomis komandos draugėmis vykstame į Uteną, kur turime komandos treniruotę. Tenka grįžti naktį. Laiko trūksta, bet galbūt tai išmoko daug geriau planuoti savo dieną ir paskirstyti dienos darbus. Papildomai lankau ir švedų kalbos kursus, nes vis labiau galvoju apie magistro studijas būtent Švedijoje.
Kadangi daug dėmesio skiri mokslams, turbūt ir baigusi krepšininkės karjerą neliksi sporte?
Daugelis profesionalių krepšininkų ir krepšininkių baigę karjerą nuo sporto nenutolsta, dirba treneriais, tačiau šis darbas tikrai ne man. Dabar dar sunku pasakyti, ką norėčiau veikti ateityje, galbūt sprendimą priimsiu tęsdama studijas, matysiu, kas man sekasi ir ko noriu gyvenime.