Su elektrine gelbėjimo lenta „ASAP RESCUE 156“ gelbėtojas gali greitai ir saugiai judėti vandenyje link skęstančiojo, lenta išvysto iki 16 kilometrų per valandą greitį. Ja galima įveikti didelį atstumą ir dirbti vandenyje iki 50 minučių, ketvirtadienį pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
„Svarbus jos privalumas – ji gerokai padidina iki šiol turėtas gelbėtojo naro galimybes saugiai atlikti gelbėjimo operaciją vandenyje, nes judėdamas ja link skęstančiojo, gelbėtojas neeikvoja fizinių jėgų, gali laisvai manevruoti ne tik stovinčiame vandenyje, bet ir veikiamas vandens srovės“, – skelbiama pranešime.
Lenta vienu metu vandenyje gali judėti ir keli gelbėtojai, be to, jei prireiktų, galima transportuoti ir nukentėjusįjį.
Elektrinė gelbėjimo lenta yra nedidelė ir nesunki. Ugniagesiai gelbėtojai džiaugiasi, kad naudoti ją yra labai paprasta. Nuo šiol jie turės daugiau galimybių, priėmus vieną ar kitą taktinį sprendimą, atlikti gelbėjimo darbus vandenyje.
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos ugniagesiai gelbėtojai ketvirtadienį Neryje atliko gelbėjimo operaciją ir pademonstravo neseniai įsigytą gelbėjimo įrangą, kurią naudoja gelbstint skęstančiuosius.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas paragino gyventojus įvertinti riziką ir saugiai elgtis gamtoje ir vandenyje, nes pavojai visada yra šalia.
„Šiais metais ugniagesiai ištraukė 38 skenduolius, išgelbėjome 27 skendusius žmones, pernai per tą patį laikotarpį išgelbėjome 13. Tai yra profesionalumo, gebėjimo reaguoti į incidentus ir mūsų technologinio pažangumo rezultatas“, – sakė jis.
G. Sakalinskas akcentavo, kad nepaisant ugniagesių gelbėtojų profesionalumo ir technologinę pažangą, pirmiausia žmogus turi mokėti saugiai ir atsakingai elgtis.
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos viršininkas Giedrius Ruočkus pristatė ugniagesių gelbėtojų pasirengimą ir pasidalino praktiniais patarimais, kaip saugiai elgtis vandenyje.
„Skęstančiųjų gelbėjimo darbų sėkmė ypač priklauso nuo laiko, kaip greitai gelbėjimo tarnybos gauna pranešimus, kaip operatyviai jos atvyksta į vietą ir suteikia pagalbą. Todėl mes nuolat ieškome sprendimų, kurie skęstančiųjų gelbėjimo operacijas padarytų efektyvesnes ir saugesnes“, – sako G. Ruočkus.
Pasak jo, skendimo atveju išgyvenamumas yra labai mažas, nesvarbu, kaip operatyviai reaguotų gelbėtojai. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat itin svarbus saugus ir atsakingas žmonių elgesys vandenyje ir prie vandens.
„Labai svarbu pasirinkti poilsio vietą, svarbu pasirinkti vandens telkinį, prie kurio yra oficiali poilsiavietė, pliažas, jokiu būdu nevartoti alkoholinių gėrimų. Atsargumo turėtų laikytis sergantys lėtinėmis ligomis, nešokinėti nuo tiltų, vandenyje pramogaujant su vandens transporto priemonėmis būtina dėvėti gelbėjimosi liemenes. Ypač akylai saugoti savo vaikus“, – teigė G. Ruočkus.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, ugniagesiai gelbėtojai šiemet ištraukė 38 skenduolius, iš jų du vaikus (2022 m. per tą patį laikotarpį – 38, iš jų vieną vaiką, t. y. šiemet iš vandens telkinių ištraukta 2,6 proc. mažiau skenduolių nei pernai) bei išgelbėjo 27 gyventojus, iš jų vieną vaiką (2022 m. per tą patį laikotarpį – 13, iš jų du vaikus).
Daugiausia žmonių šiemet ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė Kauno (7) ir Alytaus (5) apskrityse. Nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 50 metų.
