Nors ir sakoma, kad šventa vieta tuščia nebūna, tik du žmonės, kurių pavardės neskelbiamos, pretenduoja tapti Vilniaus apygardos teismo Civilinių ir Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkais.
Neatmetama galimybė, kad baudžiamųjų bylų skyriui dar vieną kadenciją vadovaus Vladas Nikitinas. Sostinės Civilinių bylų skyriaus vairas gali atsidurti „šlepečių“ bylos teisėjos Almos Urbanavičienės rankose, rašo „Lietuvos žinios“.
Šių metų sausio pradžioje baigėsi Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko V.Nikitino kadencija, tačiau jis tebevadovauja skyriui. V.Nikitinas laikinai paskirtas eiti šias pareigas, kol bus apsispręsta dėl naujo pirmininko. Per beveik keturis mėnesius, praėjusius nuo V.Nikitino atleidimo, atsirado tik vienas pretendentas į šią vietą. Jo pavardė neskelbiama, tačiau neatmetama galimybė, kad tai V.Nikitinas, neslepiantis savo ketinimų ir antrą kadenciją vadovauti skyriui.
Nepaaiškinamas sutapimas, bet į Civilinių bylų skyriaus pirmininkus taip pat užsirašė tik vienas pretendentas.
Mistinis vardas
Konstantas Ramelis, to paties teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl amžiaus ir pasibaigus įgaliojimų laikui atleistas kovo 12-ąją ir jau antrą mėnesį mėgaujasi pensininko gyvenimu. Tačiau Vilniaus apygardos teismo interneto tinklalapyje jis vis dar nurodomas esantis skyriaus vadovas.
Ar teismo tinklalapyje nesiryžtama įvardyti, kad dabar skyriui laikinai vadovauja vadinamosios šlepečių bylos teisėja A.Urbanavičienė? 1997 metais ji kartu su teisėjais Artūru Drigotu ir Stasiu Pumpučiu priėmė istorinį sprendimą byloje, atvėrusioje JAV piliečiui Valdui Adamkui kelią į prezidentūrą. Galimybę tapti prezidentu V.Adamkui buvo užkirtęs Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas, kad V.Adamkaus pateikti įrodymai nepatvirtina, jog jis ne mažiau kaip 3 pastaruosius metus gyvena Lietuvoje.
Pernai A.Drigotas ir A.Urbanavičienė tik per plauką nepakilo karjeros laiptais. Prezidentas jau buvo nusprendęs jam paslaugą padariusius teisėjus perkelti į aukštesnes pareigas. A.Drigotą jis siūlė skirti Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoju, o su A.Urbanavičiene aptarė jos galimybes dirbti Aukščiausiajame Teisme.
Pasigenda pretendentų
„Keista, kad į šį teismą nėra pretendentų, - teisėjų vangumu stebėjosi prezidento patarėja Aušra Rauličkytė. - Užsiregistravo tik po vieną žmogų, nors pretenduoti į šias pareigas gali ir kitų teismų teisėjai. Nėra net kaip atrankos skelbti.“
Tačiau, kaip rašo „Lietuvos žinios“, pretendentų į prestižines laisvas Vilniaus apygardos teismo vietas vangumas nestebina žinant šio teismo tradicijas, kurių kai kada laikomasi labiau nei įstatymų. Prezidentui V.Adamkui 2006 metų spalį atleidus iš pareigų Vilniaus apygardos teismo pirmininką Artūrą Šumską pasibaigus įgaliojimų laikui, jis dar aštuonis mėnesius vadovavo teismui. A.Šumską laikinai eiti teismo pirmininko pareigas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius, nors tai buvo neteisėta. Pirmininko pareigoms eiti galėjo būti paskirti tik skyrių vadovai - V.Nikitinas arba K.Ramelis.
Prezidentūra ir Teisėjų taryba niekaip nereagavo į neteisėtą A.Šumsko paskyrimą laikinai eiti teismo pirmininko pareigas. Priešingai - prezidentūra neįžvelgė pažeidimų, ir 2007 metų birželį prezidentas A.Šumską vėl paskyrė teismo pirmininku.
Keistokas ir pastarasis prezidento pasirinkimas. Žinodamas, kad į ypač svarbaus pagal nagrinėjamų bylų reikšmę ir sudėtingumą visoje krašto teisinėje sistemoje Vilniaus apygardos teismo teisėjus pretenduoja net 37 teisėjai, turintys nemažą darbo patirtį, V.Adamkus pasirinko niekada teisėja nedirbusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko patarėją Godą Ambrasaitę-Balynienę. Jos motina dirba Aukščiausiojo Teismo teisėja ir yra M.Romerio universiteto docentė tame pačiame fakultete, kur mokslininke tapo duktė.
Tad ar prasminga pretenduoti į vietas, į kurias konkursas, kaip gali pasirodyti teisėjams, rengiamas tik dėl akių?
Rūta Skaitikaitė
