Rezoliucijos nepavyko patvirtinti nelikus kvorumo, nors salėje buvo pakankamai tarybos narių sprendimui priimti.
Balsavimo metu salėje nebuvo valdančiosios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, balsavo tik keli valdantieji konservatoriai. Atvirai rezoliucijai prieštaravo tik koalicijoje esantys „darbiečiai“, taip pat opozicinė Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai).
Vienas rezoliucijos autorių, mero Remigijaus Šimašiaus komandos atstovas Tomas Raskevičius tvirtino, kad tarybos nariai turi „unikalią progą parodyti, kad Vilnius yra atviras, svetingas ir visiems draugiškas miestas“.
„Aš asmeniškai tikiu, kad saviraiškos ir taikių susirinkimų laisvė yra pamatinės demokratijos visuomenės vertybės, o mūsų, kaip politikų uždavinys yra šias vertybes branginti, puoselėti ir principingai ginti“, – pristatydamas rezoliuciją sakė savo homoseksualumo neslepiantis politikas.
Anot jo, pritardami rezoliucijai, Vilniaus politikai žengtų rimtą žingsnį didinant Vilniaus patrauklumą miesto svečiams ir investuotojams.
Jis pakartojo pats priklausantis LGBT bendruomenei, kuri nori „gyventi, dirbti, mylėti ir kurti“ kartu su kitais vilniečiais.
„Baltic pride“ šventės proga kviečiu jus padovanoti mano bendruomenei didelę dovaną. O ta dovana yra paprasta žinutė, kad Vilnius yra ir mūsų namai“, – kvietė T. Raskevičius.
Patvirtinti dokumentą raginęs R. Šimašiaus kvietė prisiminti pirmąsias eitynes, kuomet jose budėjo didžiulės policijos pajėgos, taip pat ir vėlesnes, kuriose kai kurie politikai pagarsėjo savo išsišokimais.
„Atsimename ir visai ramias praėjusį kartą vykusias eitynes prieš trejus metus. Tai tikrai norėtųsi padėti galutinį tašką ir pasakyti, kad miestas ne tik toleruoja eitynes, o miestas džiaugiasi, kad jos yra“, – žurnalistams tvirtino R. Šimašius.
Anot jo, priėmę rezoliuciją, „nusikratytumėme homofobiškų, užsidariusių žmonių etiketę“.
Kaip rašė portalas 15min.lt, birželio 8 dieną organizuojamose eitynėse meras R. Šimašius nedalyvaus, nes tuo metu bus išvykęs į komandiruotę JAV Čikagos mero kvietimu.
Darbo partijos atstovė Ieva Kačinskaitė sakė neprisimenanti, kad praėjusiose kadencijose dėl atskirų renginių būtų priimamos rezoliucijos ir ją vadino „iššaukiančia ir ne visai tinkama“, dėl to ragino frakcijas nedalyvauti balsavime.
„Bet kad visiems būtų aišku, mes esame už saviraišką, laisvę ir demokratiją. Todėl prieš priimant panašias rezoliucijas reikėtų atsiklausti visų vilniečių ir galbūt neprimetinėti daugumai vilniečių vertybių, kurių jie galbūt nepripažįsta“, – kalbėjo I. Kačinskaitė.
Lietuvos laisvės sąjungos frakcijos atstovas Žilvinas Šilgalis tvirtino, kad jau išdavusi leidimą savivaldybė parodė toleranciją, o ši rezoliucija „nesukuria pridėtinės vertės“.
„Suprantu, kad laikai irgi keičiasi, dabar jau suprantu, kad žmonės turi teisę rinktis laisvai, kad tai tikrai nėra, kaip kiti sako, liga ar dar kažkas, tai yra mūsų bendras gyvenimas. Bet rezoliucijos – nežinau, ar jos daugiau skatina sutarimą, ar kenkia. Esu nei už, nei prieš, bet, man atrodo, formatas yra ne tas, todėl balsavime nedalyvausiu“, – tvirtino jis.
Rezoliucija buvo siūloma pripažinti, jog renginys „Už lygybę“ turi didelę reikšmę tiek LGBT, tiek visai vilniečių, palaikančių įvairovės ir nediskriminavimo idėjas, bendruomenei. Taip pat ja būtų pripažintas siekis plėtoti pagarba lygybei ir įvairovei paremtą atmosferą mieste, kviečiama viešosios tvarkos institucijas užtikrinti eitynių dalyvių saugumą.
Birželio 8-ąją vyks ketvirtosios LGBT bendruomenės ir palaikančių asmenų eitynės „Už lygybę“ Vilniuje vyks ketvirtąjį kartą.
