Pasak monetas radusio archeologijos projektų centro „Antiqua“ archeologo Roberto Žukovskio, monetos aptiktos liepą ir jau kitą dieną perduotos Nacionalinio muziejaus numizmatikos skyriui. Viešai apie radinį neskelbta dėl saugumo.
„Kai praneši tokią naujieną, gali būti, kad visi pradės naktimis landžioti“, – BNS sakė archeologas.
Jis pasakojo, kad monetos buvo paslėptos po sugriuvusio namo pamatais.
„Mes atsikasėme buvusio XIX amžiaus pastato liekanas. Jis buvo per karą sugriautas, sulygintas su žeme, ten buvo pastatyti garažai. Tas namas neegzistavo jau tuo metu, kai pradėjome kasti – mes atsikasėme rūsius. Išlikusios sienos, laiptai. Valėme pamatus, ruošėme fotografuoti, ir valant nejudintą gruntą, po pamatu, jos ir išlindo. Jos buvo pakištos buvusiame rūsyje to namo, bet jau po grindimis, po pačiu pamatu. Ir buvo sudėtos greičiausiai į kažkokią metalinę dėžutę, bet iš jos liko tik keli gabaliukai, ji visa surūdijo, o monetos išliko“, – apie radinį pasakojo R.Žukovskis.
Nuo 1994 metų Vilniaus senamiestį kasinėjantis archeologas teigė tokį lobį randantis pirmą kartą.
Šios monetos greičiausiai buvo kažkieno santaupos, nes buvo rinktos ne vieną dešimtmetį. Tai, pasak R.Žukovskio, matyti iš jų datų. Anksčiausia data, iškaldinta ant monetos, yra XIX amžiaus vidurio, o vėliausia – jau XX amžiaus vidurio.
„Kažkas taupė tuos pinigus, dėjo į dėžutę, o per karą, matyt, ar žuvo, nespėjo pasiimti... Taip ir liko“, – svarstė archeologas.
Archeologai tam pačiame sklype rado ir Antrojo pasaulinio karo Vokietijos kareivių šalmų, XVI-XIX amžiau plokštinių koklių, buitinės keramikos, metalinių dirbinių fragmentų.
2016 metais vietoje, kur rastos monetos, planuojama pastatyti gyvenamąjį pastatą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
