Vilniaus sprendimas – skverą Užupyje geriau palikti bevardį nei pavadinti jį Tibeto vardu. Juk šalia yra šv. Brunono gatvė, kuriai toks pavadinimas suteiktas tik kovo pradžioje - po pusės metų tinkamos vietos paieškų. Vilniaus savivaldybė nusprendė ignoruoti faktą, kad dėl skvero vardo Tibeto aktyvistai kovoja jau dvejus metus.
Vasario viduryje pagaliau gavę teigiamą atsakymą iš Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto dėl prašymo skvereliui Užupyje, Malūnų gatvėje, suteikti Tibeto vardą, šiandien sulaukė antausio iš miesto Tarybos. Vilniaus miesto Tarybos Kolegija priėmė sprendimą – prašymas skverą pavadinti Tibeto vardu atmetamas dėl netinkamos vietos. Iki tol buvęs apleistas skveras Tibeto aktyvistų dėka dabar yra sutvarkytas, išpuoštas ir prižiūrimas.
Anot sostinės politikų, dabar reikia grįžti į pradinį diskusijos tašką ir imtis svarstyti, kurioje kitoje Vilniaus vietoje tokiam skverui atsirastų vietos. Tačiau viena iš idėjos iniciatorių Rūta Norkutė netiki tokiomis kalbomis – net jeigu ir būtų rasta kita vieta, Vilniaus savivaldybė sugalvotų, prie ko prikibti ir kaip toliau sėkmingai vilkinti šį klausimą.
Vilniaus politikų požiūris buvo aiškiai pademonstruotas ir išvakarėse, kai į iniciatyvos siūlytojams buvo užtrenktos durys į Tarybos Kolegijos posėdį, nors pačiame Vilniaus savivaldybės rašte anksčiau buvo pažadėta, kad Tibeto judėjimo nariai bus kviečiami į visus posėdžius ir svarstymus, susijusius su Tibeto skveru.
Tibeto laisvės rėmimo grupės nariams šiaip ne taip patekus į posėdį, „diskusija“ su Vilniaus savivaldybės politikais panašėjo į galvos trankymą į sieną. Aktyvistai buvo apkaltinti, kad skvere jie neva atlieka ritualines apeigas ir yra vos ne sektantai – todėl esą tai vietai tikrai negalima suteikti Tibeto vardo, kadangi netoli yra šv. Onos bažnyčia ir Šv. Brunono Bonifacijaus gatvė.
Pagarsėjęs neigiamu nusistatymu prieš Tibeto skverą Vidmantas Martikonis posėdyje tvirtino, kad ir gyventojai nenori tokio skvero – jis teigė gavęs gyventojo laišką, kuriame prašoma nesuteikti leidimo tokiai iniciatyvai. Vieno gyventojo laiškas staiga atsvėrė rašte išdėstytą Užupio bendruomenės paramą Tibeto skverui.
V.Martikonis posėdyje pareiškė, kad Užupyje yra daug kiemų – galbūt vienam iš jų galima suteikti Tibeto vardą. „Tai gal elektros stulpą pavadinti Tibeto vardu? Jų žinutė aiški – tokio skvero neturi būti“, - apmaudė neslėpė R.Norkutė, beveik dvejus metus kovojanti dėl teisės skverą Užupyje pavadinti Tibeto vardu. „Tai yra piktybinis vilkinimas, piktybinis kenkinimas. Bet mes nenuleisim rankų“, - tikino ji.
R. Norkutė negailėjo karčių žodžių sostinės politikų veidmainiavimui. Kad ir, pavyzdžiui, meras Vilius Navickas. Vasarį susitikime su Tibeto laisvės rėmimo grupės nariais jis teigė nematąs problemų skverui suteikti Tibeto vardą - tuomet jis tikino, kad toks skveras trukdytų tik Kinijai, o ne Vilniaus savivaldybei. Tačiau Tarybos Kolegijos posėdyje meras viešai abejojo aktyvistų argumentais, jog šis klausimas negali būti traktuojamas kaip politinis. Anot V.Navicko, esą vien tai, jog šį projektą teikia Tibeto laisvės rėmimo grupė, „verčia susimąstyti“.
„Žmonių melavimas ir veidmainiavimas, kai prie savo partijos narių sako vienaip, o posėdyje – kitaip...“, - nusivylus V.Navicku kalbėjo R.Norkutė.
V.Martikonis po neigiamo Tarybos Kolegijos sprendimo Tibeto aktyvistams mestelėjo, kad esą kai kuriems kolegoms pritrūko ryžto iš pat pradžių pasakyti, kad jų pasirinkta vieta – netinkama. Tačiau pirmą kartą šis klausiams iškeltas tik sausio pabaigoje. Tuomet Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Algirdas Gricius sakė, kad šiai vietai reikia surasti „reikšmingesnį“ vardą.
Tibeto skverui neprieštarauja nei Užsienio reikalų ministerija, nei Seimo pirmininkė Irena Degutienė ar Premjeras Andrius Kubilius. Pastarieji susitikimuose su Kinijos ambasadoriumi išreiškė savo teigiamą poziciją dėl skvero ir paragino Mingtao Tongą nepolitizuoti šio klausimo.
Tibeto sąsajomis su Lietuva abejoja tikriausiausiai tik Vilniaus savivaldybės politikai, tvirtindami, kad Užupis esą yra „per gera“ vieta jam. Po Nepriklausomybės paskelbimo jau 1990-ųjų balandžio 4 dieną Vytautas Landsbergis gavo sveikinimo telegramą iš Jo Šventenybės Dalai Lamos XIV, o 1991 metų spalį jis atvyko į Lietuvą. „Tuo metu tokio aukšto asmens – Nobelio taikos premijos laureato – atvykimas į Lietuvą buvo tarsi stebuklas“, - kovo 9-ąją spaudos konferencijoje Seime sakė Tibeto rėmimo grupės narys Vytis Vidūnas. Darkart į Lietuvą Dalai lama atvyko 2001 metais. Tibeto dvasiniam lyderiui tuomet buvo suteiktas Užupio garbės piliečio vardas.
