Apie 10 tūkst. vilniečių iki šiol moka mėnesinę rinkliavą:
2,30 Eur - už nekastruoto mažo šuns laikymą;
1,40 Eur - už kastruoto mažo šuns laikymą;
4,30 Eur - už nekastruoto vyresnio kaip 1 metų šuns laikymą;
8,70 Eur - už nekastruoto pavojingos veislės šuns ir pavojingos veislės šuns mišrūno laikymą;
5,80 Eur - už kastruoto pavojingos veislės šuns ir pavojingos veislės šuns mišrūno laikymą;
17 Eur - už kovinio šuns ir kovinio šuns mišrūno laikymą;
1,20 Eur - už nekastruotos katės laikymą;
0,60 Eur - už kastruotos katės laikymą.
Pasak mero pavaduotojo Gintauto Palucko, tokią rinkliavą turėtų mokėti kiekvienas vilnietis auginantis gyvūną. Vis tik tenka pripažinti, jog mažai kas žino, kad ši rinkliava egzistuoja. O žinantys dažnai sąmoningai jos nemoka, nes nėra jokio tikrinimo mechanizmo.
„Kontroliuoti, ar sumokėjo, ar ne – sudėtinga ir praktiškai neįmanoma, nes pagal mūsų apskaitą Vilniaus mieste yra tik 9000 tūkst. šunų ir 1500 kačių. Tai tikrai neatitinkantys realybės skaičiai“, - teigė G. Paluckas.
Pašnekovas priduria, kad žmonės šia rinkliava piktinasi, nes surinkti pinigai keliauja į bendrą katilą ir panaudojami bendroms reikmėms. Praėjusiais metais taip buvo surinkta apie 72 tūkst. eurų.
„Nuo kitų metų sausio pradžios Žemės ūkio ministerija paleidžia į gyvenimą registrą, kurį formuos ir pildys veterinarai, kurie žymės gyvūnus ir viską atitinkamai administruos. Tad natūralu, kad kas administruoja tas ir rinkliavas turi rinkti,“ – tikino mero pavaduotojas.
