Kaip sovietmečiu, kai Lietuva buvo Baltijos šalių santykių su Maskva indikatorius, taip ir šiandien iš Vilniaus pozicijos galima spręsti apie tikrąjį Europos požiūrį į Rusiją, rašoma Rusijos portale „gazeta.ru“.
Komentare, kurį pasirašė Vadimas Dubnovas, teigiama, kad į tai, jog visas Europos antikremlinis choras ES ir Rusijos viršūnių susitikimo Nicoje išvakarėse sumenko iki lietuvių solo, būtų galima nekreipti dėmesio ar laikyti tai tik provincinėmis keistenybėmis ir (...) ambicijomis.
„Tačiau keisčiausia čia, jog būtent Lietuva tapo vienintele atvira Rusijos oponente“, - rašoma publikacijoje.
Joje pabrėžiama, kad tarp Baltijos šalių ilgą laiką toli gražu ne Lietuva buvo pagrindinis Rusijos nedraugas. „Net amžinų polemikų su Baltijos šalimis fone Vilnius visada laikydavosi skyrium nuo Talino ir Rygos. Nors, kita vertus, tai niekada netrukdė Maskvai reikiamu momentu traktuoti Lietuvą neatsiejant jos nuo bendro Baltijos šalių paketo“, - rašo V.Dubnovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad „Baltijos šalių brolybė tebuvo trumpai gyvavęs mitas - bendras buvo tik jų siekis išsivaduoti iš „didžiosios proletarų laimės šalies“ ir grįžti į Europą, kuriai jos kadaise priklausė“.
Tačiau, anot „gazeta.ru“, ateities planų įgyvendinimo taktika buvo skirtinga, todėl kaimyninių šalių prieštaravimai, kuriuos derėjo slėpti, retkarčiais vis dėlto iškildavo į paviršių. „Na, o lietuvių ir latvių kolizijos netapo panašūs į buitinį ir, laimei, daugeliu atžvilgių anekdotinį armėnų ir gruzinų antagonizmą vien dėl tradicijų, temperamento ir palaimingojo politinio provincialumo“, - rašoma komentare.
Jame teigiama, kad Lietuva, po Nepriklausomybės atkūrimo suteikusi savo pilietybę visiems norintiems šalies gyventojams, galėjo kurti santykius su Rusija neatsižvelgdama į nacionalinių mažumų klausimą. Beje, anot „gazeta. ru“, rusakalbiai Lietuvoje neįstengė sudaryti „nė kukliausio rusų kalba leidžiamo laikraščio skaitytojų rato“.
Kita vertus, anot apžvalgininko, sovietinė praeitis taip pat paliko savo žymę: kitaip negu Latvija arba Estija, Lietuva „buvo pasmerkta kairiajam centrizmui, kuris išplaukė iš buvusios Komunistų partijos idėjų, tačiau taip ir nepasiekė patogaus Europos socializmo uosto“. „Lietuva nepadarė daugelio Latvijos klaidų, tačiau taip pat nesugebėjo atkartoti sėkmingosios Estijos patirties ir vėl liko įprastoje tarpinėje padėtyje“, - tvirtinama komentare.
Tačiau tuoj pat priduriama, kad „nepriklausomai nuo valdžios spalvos Lietuva lieka ištikima sau“. Anot „gazeta.ru“, įstojusi į Europos Sąjungą Lietuva gali sau leisti išlikti nepriklausoma nuo politinių vėjų, kuriuos diktuoja europietiškasis klimatas.
Anot apžvalgininko, Lietuva neturi Varšuvos ambicijų tapti postsovietinės „naujosios Europos“ lydere, be to, ji pernelyg nutolusi nuo pagrindinių Europos jėgos linijų, todėl neprivalo riboti savęs ambicijomis ir politiniais skaičiavimais, kurie Lenkijai tampa neišvengiamybe.
„Lietuva gali nereikalauti, tačiau taip pat neatsitraukti - panašiai, kaip ir sovietinėje aplinkoje. Ir neverta pernelyg paniekinančiai žvelgti į Lietuvos užsispyrusią antikremlinę vienatvę. Pasirodo, tai nėra užsispyrimas. Ir ne vienatvė.
Lietuva toliau lieka indikatoriumi, atspindinčiu nė kiek nepridengtą tikrąjį požiūrį į Maskvą - tiktai dabar jau Europos - kurį visi kiti yra priversti slėpti po žavinga Nikolas Sarkozy (Prancūzijos prezidento Nikola Sarkozi - BNS-) šypsena“, - rašoma „gazeta.ru“.
Ilgą laiką vetavusi ES derybų su Rusija pradžią Lietuva jų atnaujinimui nepritarė ir lapkričio viduryje vykusiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime. Pranešama, kad deryboms dėl partnerystės sutarties pritarė visos 26 Bendrijos šalys, išskyrus Lietuvą. Pastaroji laikosi pozicijos, kad derybų negalima atnaujinti, kol Rusija neišves savo karių iš Gruzijos separatistinių regionų.
