Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Jeigu tai būtų tikrai pagal šį algoritmą... Ir nerimą keliančių simptomų priežastis būtų hormoniniai pasikeitimai, kuriuos tikrai reikia reguliuoti.
Bet kai visuose portaluose kaip lietus pilasi beveik visų iš eilės "žinomų moterų" virkavimai, kaip joms pasireiškė pogimdyminė depresija, nes jos staiga aptiko(kai kurios, beje, jau daugiau, nei trisdešimties sulaukę), kad tiek nėštumas, tiek vaiko auginimas -ne vien nufotošopintos foto instagrame, o realūs ir rimti pokyčiai gyvenime.... O dar kalbelės apie visuomenės, draugių (? !), tėvų ar pan. "spaudimą"... Nors nei vieno, kuris sako, kad yra "spaudžiamas" nemačiau pastatyto prieš automatą, o dažniausiai net niekas nieko jiems nesako, tas "spaudimas" tik jų galvose.
Nežinau, kaip medikai gali padėti instagramo suėstiems protams. Čia pagalba tik viena -vaikus augina seneliai (kurie, dažniausiai, beje, irgi dar dirba, tai lako "depresijoms" nelabai turi), o mamytė, kad "nedepresuotų", užsiima "savirealizacija". Kai tėvai suserga (tikras faktas, pati girdėjau iš vienos labai užimtos visuomenininkės), ji vėl puola į neviltį, nes kaip jie gali būti tokie savanaudžiai, ir sirgti, kai reikia vaikus prižiūrėti. Baisu tik tai, kad per tokias "nelaimingas" kartais galima nepamatyti tų, kurioms tikrai reikia pagalbos. Juk visi prisimenam pasaką apie Mikę melagėlį.
Bet kai visuose portaluose kaip lietus pilasi beveik visų iš eilės "žinomų moterų" virkavimai, kaip joms pasireiškė pogimdyminė depresija, nes jos staiga aptiko(kai kurios, beje, jau daugiau, nei trisdešimties sulaukę), kad tiek nėštumas, tiek vaiko auginimas -ne vien nufotošopintos foto instagrame, o realūs ir rimti pokyčiai gyvenime.... O dar kalbelės apie visuomenės, draugių (? !), tėvų ar pan. "spaudimą"... Nors nei vieno, kuris sako, kad yra "spaudžiamas" nemačiau pastatyto prieš automatą, o dažniausiai net niekas nieko jiems nesako, tas "spaudimas" tik jų galvose.
Nežinau, kaip medikai gali padėti instagramo suėstiems protams. Čia pagalba tik viena -vaikus augina seneliai (kurie, dažniausiai, beje, irgi dar dirba, tai lako "depresijoms" nelabai turi), o mamytė, kad "nedepresuotų", užsiima "savirealizacija". Kai tėvai suserga (tikras faktas, pati girdėjau iš vienos labai užimtos visuomenininkės), ji vėl puola į neviltį, nes kaip jie gali būti tokie savanaudžiai, ir sirgti, kai reikia vaikus prižiūrėti. Baisu tik tai, kad per tokias "nelaimingas" kartais galima nepamatyti tų, kurioms tikrai reikia pagalbos. Juk visi prisimenam pasaką apie Mikę melagėlį.
REKLAMA
REKLAMA
Vilniaus poliklinikų inovacijos kovojant su pogimdyminės depresijos iššūkiais